Prisimenu, kaip praėjusių metų rudens pradžioje žurnalistų etikos inspektorės pareiškimas buvo ir juokingas, ir graudus.
Užvakar reklamą (Lietuvos gėjų lygos socialinė reklama „Keisk“-Red.) peržiūrėjau dar kartą. Esu nepilnametis, tačiau nejaučiu šalutinio poveikio. O beveik dvi minutes trunkantį vaizdo įrašą mačiau jau antrą sykį! Gal aš tiesiog atsparus tokiems dalykams?
Apie 2013 m. pabaigoje švedų Matso Strandbergo ir Saros B. Elfgren romano „Ratas“ išleidimą Lietuvoje sužinojau, kai pasipylė straipsniai, jog „informacija, esanti šioje knygoje, gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų.“
Šį kūrinį skaičiau sulaukęs vos 16-os metų, ir be kelių šiek tiek kraupių vietų neradau blogą įtaką darančių scenų. Žinoma, anotacijoje parašyta, jog tik „gali daryti neigiamą poveikį“, tačiau, mano nuomone, daugiau žiaurumų yra įžymiojoje Hario Poterio serijoje (tai nereiškia, kad jos nemėgstu, iš tiesų, tai viena mėgstamiausių istorijų).
Su vaizdo įrašu „Keisk!“ kiek kitaip: prieš penkis mėnesius paskelbta, jog „socialinė reklama apie seksualines mažumas daro neigiamą poveikį nepilnamečiams.“
Minėjau, jog aš sveikas, gyvas ir nepraradęs nuovokos, nors tai mačiau dukart. Tiek televizijoje, tiek „Youtube“, tiek naujienų portaluose, tiek socialiniuose tinkluose pateikiama tam tikra informacija daro neigiamą įtaką, tačiau ji nėra cenzūruojama ar slepiama, išskyrus atvejus, kai „ši informacija skirta pilnamečiams“ ar panašiai.
Taip, aš meluoju, spausdamas mygtuką, jog man 18 metų, gal ir nelegaliai elgiuosi, tačiau kaip kitaip perskaitysiu straipsnį apie LGBT, nors manęs tai neigiamai neveikia?
Nusprendžiau pateikti keletą reklamų pavyzdžių, kurios irgi galėtų užkliūti už cenzkomisijų narių akių:
1)Ne vieną kartą televizijoje mačiau skyrybų paslaugų reklamas. Paskutinė – stebinanti: moteris sėdi, rodos, ant suoliuko, susiėmusi už galvos, fone girdisi žodžiai „skiriuosi, skiriuosi“, tuomet pasikeičia vaizdas, pateikiama nuoroda ir balsas kažką pasako apie ją. Visa tai trunka 2-4 sekundes (neskaičiavau, bet tai tikrai trumpa reklama). Ar skyrybų skatinimas nėra šeimos vertybių griovimas? Kur tradicinės sampratos teisuoliai-gelbėtojai?
2)Reklama apie greičio viršijimo pasekmes: neįgaliojo vežimėlyje sėdintis vyras pasakoja, kaip jis mėgo krepšinį ir greitį kelyje, tačiau po avarijos negali užsiimti savo hobiais. Tada paklausia žiūrovo, ar jam patinka greitis, gal ir jis nori prisijungti ir atsisėsti į šalia vyro esantį vežimėlį. Kodėl jis siūlo man tai padaryti? O jeigu aš nenoriu? Suprantu: turiu atsargiai vairuoti, bet juk invalidu galiu tapti ir kitokiais būdais. Tačiau vis tiek – negi jam taip trūksta kompanijos?
Daugiau nesugalvoju. Visa kita, matyt, man jau padarė neigiamą poveikį, todėl ir nepastebėjau kaip tai įvyko. Tik džiaugiuosi, kad du vienos lyties žmonės, susikibę už rankų, manęs neišgąsdino. Požiūris tiek į tradicines, tiek į netradicines šeimas yra išlikęs toks pats – teigiamas (kitoks neturėtų būti).
Lyginimai su zoofilija, nekrofilija ar pedofilija atspindi taip kalbančių protus: jie tiesiog apytuščiai. Netoleruoju tų, kurie netoleruoja kitų („Vadinasi, netoleruoji ir savęs“, – pasakys homofobas. Su tokiais geriau nesiginčyti).
Praėjus keliems mėnesiams po reklamos apribojimo, Lietuvos psichologų sąjunga teigė, jog „neigiamą įtaką nepilnamečiams daro ne seksualinių mažumų socialinė reklama, o jos draudimas.“ Gal dėl to, kad septyniolikmetis, aš esu naivus, todėl tikiu, jog kuo daugiau nepilnamečių išreikš palaikymą visoms – ir kitokios orientacijos, ir neapgalvoto elgesio kelyje (aukščiau aprašyta ironiškai; ginuosi, jeigu dar nesupratote, o to nesuvokusių tikrai yra) – socialinėms reklamoms, tuo labiau suaugusieji, kurie yra atsakingi už skleidžiamą turinį, susiprotės, kas iš tiesų mums, nepilnamečiams, yra žalinga.
Pasižiūrėkite laidas, kuriose pristatomi „skandalingi, mūsų, paprastų mirtingųjų, gyvenimą pakeisiantys įvykiai“. Pasižiūrėkite projektus, kuriuose patyčios – įprastas reiškinys, o jei jų nėra, tai kaip nors vis tiek atsiras. Apsidairykite – rasite įžymių žmonių (ir „žvaigždžių“, ir politikų), kurie skatina susidorojimą su LGBT.
Tai jūs tuos žiauriuosius ir teiskite, cenzūruokite. Kitokia orientacija – ne ženklas, kad esi kitoks, tačiau drąsūs tie, kurie pripažįsta esantys kitokie.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
