Draugai keikia „Linkomaniją“. Situacija – daugiau nei absurdiška

Sveiki, esu Darius. Nesu nei filmų kūrėjas, nei dainininkas, rašytojas ar kitokios intelektinės nuosavybės kūrėjas. Tačiau tarp mano pažįstamų yra nemažai tuo užsiimančių žmonių ir bendraudamas su jais labai dažnai girdžiu: „Bus gerai iki tol, kol neatsiras „Linkomanijoj“.

Nesu nei filmų kūrėjas, nei dainininkas, rašytojas ar kitokios intelektinės nuosavybės kūrėjas. Tačiau tarp mano pažįstamų yra nemažai tuo užsiimančių žmonių<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Nesu nei filmų kūrėjas, nei dainininkas, rašytojas ar kitokios intelektinės nuosavybės kūrėjas. Tačiau tarp mano pažįstamų yra nemažai tuo užsiimančių žmonių<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Darius

Apr 1, 2015, 3:46 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 7:25 PM

Nesiruošiu moralizuoti apie tai, jog vogti negražu, ar kaip piratavimas tiesiogiai atsiliepia tolesniems autorių projektams. Apie tai jau rašyta ir kalbėta tūkstančius kartų.

Šį kartą noriu atkreipti dėmesį į tai, kas mane tikrai nustebino – visi norintys gali legaliai paremti pačią „Linkomaniją“, kad toji veiktų dar kokybiškiau bei sklandžiau, o patys, gavę rėmėjo statusą, turėtų galimybę nelegaliai parsisiųsti dar daugiau muzikos, filmų, video žaidimų ir kito gėrio. Taip, paremti legaliai!

Tai galima padaryti per savo elektroninę bankininkystę, Lietuvos kredito unijas, Lietuvos pašto skyrius ir net „Perlo" terminalus. Netikit? Pažiūrėkite patys (nuotr. 1). Ką tai reiškia? Tai, kad visi Lietuvoje veikiantys ir save socialiai atsakingais vadinantys bankai bei kitos mano išvardintos įstaigos aptarnauja svetainę, kuri savo vartotojams leidžia nelegaliai platinti intelektinę nuosavybę.

Taip, bankininkai gali suskubti aiškintis, jog „Linkomanijos“ rėmėjai pavedimus daro ne tiesiai pačiai „Linkomanijai“, o įmonei „EVP International“ (paysera.lt), kuri su intelektinės nuosavybės vogimu nieko bendro neturi.  Bet yra vienas paprastas ir labai akivaizdus faktas, kad visi piratai, aukodami „Linkomanijai“, turi nurodyti tą patį įmokos paskirties kodą – 74410931 (nuotr. 2).

Nelabai norėčiau tikėti, jog bankai nežino šio mokėjimo kodo paskirties ir to, kad vėliau visos šios įmokos keliauja „Linkomanijai“. Na, o jei ir nuoširdžiai to nežino, tai nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, net jei ta atsakomybė ir moralinė.

Lygiai tas pats ir su „PayPost“ ar „Perlo" terminalais – atsiskaitymui naudojamas tas pats kodas (nuotr. 3).

Mano akimis tai daugiau nei absurdiška! Įdomu, kaip tie patys bankai sureaguotų, jei, pavyzdžiui, „Kickstarter'yje“ atsirastų toks pagalbos prašymas: „Sveiki, planuojame apiplėšti „Swedbank“ klientų skyrių Vokiečių gatvėje ir DNB skyrių „Oze“, bet tam mūsų komandai reikia labai greito automobilio. Būkite geri, paremkite mus“?

Žinoma, labai gaila, jog Lietuvos įstatymai (kaip ir jų leidėjai) bei pati LATGA nesugeba sutvarkyti šios problemos. Bet jei negalima uždaryti pačios „Linkomanijos“, manau, tikrai galima užkirsti kelius jos finansavimui. Juk ją administruojantys asmenys toli gražu ne filantropai.

Ir dar vienas svarbus bei daugiau nei akivaizdus faktas. Manau, daug kas žino, kaip veikia torrent sistema – iš tos pačios „Linkomanijos“ atsiunti failo nuorodą, ją spustelėjus pasileidžia torrent programa, kuri jungiasi prie tą failą turinčių ir juo besidalinančių žmonių kompiuterių. Besisiųsdamas failą, tu matai IP adresą interneto vartotojo, iš kurio tu jį siuntiesi.  Lygiai taip pat matai visus, kas jį siunčiasi iš tavęs.

Ar tai ne tas pats, kas eiti plėšti banko su kauke, bet prie krūtinės prisegus kortelę su asmens kodu? Ir ką tokiu atveju veikia LATGA ar kitos piratavimui kelią turinčios užkirsti institucijos, aš nesuvokiu, juk visi IP adresai kaip ant delno.

Taip dalis gali būti netikrų (iškreipti atitinkamų programų), dalis ne lietuviškų, bet daugiau nei pusės matosi net interneto tiekėjo pavadinimas. Nejaugi tai nėra pakankamas pagrindas policijai paimti to vartotojo kompiuterį ir paieškoti jame to konkretaus filmo ar kitos intelektinės nuosavybės? Daugeliu atveju, toliau nei „Downloads“ folderyje ieškoti nereiktų.

Aišku, iš policijos galime sulaukti tokių pasiteisinimų, jog nėra tokių resursų, kad būtų galima patikrinti visus tuos tūkstančius vartotojų, parsisiuntusių, pavyzdžiui, filmą „Transformeriai“ IP adresus.

Visų tikrinti ir nereikia, jūs patikrinkite 10! 6 iš jų bus tikrai lengvai atsekami. Nubauskite juos. Paskelbkite apie tai žiniasklaidoje. Po to padarykite lygiai tą patį dar bent su keliais filmais ar muzikos atlikėjų albumais ir garantuoju, jog visi piratai tikrai susimąstys. Esu tuo tikras!

Juk kiek jau Lietuvoje yra nubaustų interneto komentatorių, atsektų būtent pagal IP adresą? Teismų praktika jau yra, tai ko dar laukiama?!

Net jei ir savo mintimis ir pastebėjimais dalinuosi nežinodamas, jog įstatymuose yra kažkokie niuansai, neleidžiantys viso to užkardyti, nejaugi negalima jų pakeisti taip, kad bent jau per Lietuvoje veikiančias finansines įstaigas nebūtų galima remti „Linkomanijos“ ar nubausti pirato, kurio IP adresas akivaizdžiau nei akivaizdžiai yra matomas visiems?

O visiems suskubsiantiems komentuoti „iš kur gi viską taip gerai žino? Aiškiai pats piratauja“ galiu pasakyti tai, jog ne visiems reikia pusę metų pabūti „Linkomanijos“ vartotoju, kad suvoktum kaip veikia ši sistema.

***

Komentuoja verslo ir intelektinės nuosavybės teisės ekspertas, AAA LAW advokatas Andrius Iškauskas:

„Skaitytojas atkreipė dėmesį į labai didelę teisinę problemą, kurios išspręsti Lietuvoje negalime jau kuris laikas. Nors neteisėtas autorių kūrinių platinimas yra nusikaltimas, o mes visi suprantame, kad torrent‘ų svetainės platina nelegalų turinį, tokių svetainių finansavimui kelias nėra užkirstas. Naudodamiesi įstatymo spragomis piratai susirenka pinigus ir tiesiai iš naudotojų, ir pardavinėdami reklaminę vietą. Akivaizdu, kad apribojus galimybes gauti pajamas iš nelegalios veiklos, atimtume iš piratų paskatas kurti nelegalias svetaines, nes piratavimas yra verslas. Tam reikėtų patobulinti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 78 straipsnį, papildant jį nuostatomis, kad autorių teisių turėtojai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti ne tik elektroninių ryšių paslaugas pažeidėjams, tačiau ir finansinio tarpininkavimo, reklamos pardavimo ir kitas paslaugas. Antra vertus, bankai ir kitos mokėjimo įstaigos ir pačios turėtų atkreipti didesnį dėmesį į tai, kokie klientai naudojasi jų paslaugomis ir nustatę, kad pinigais finansuojama įstatymams prieštaraujanti veiklą, nutraukti tokių mokėjimo paslaugų teikimą. Neetiška mokėjimo įstaigoms kišti galvą į smėlį ir meluoti sau bei kitiems, kad nežino, jog nusikaltėliai naudojasi jų paslaugomis.“

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.