Oksana Pikul ištekėjo. Oksana laukiasi. Oksanos nėštumas. Oksana pagimdė. Liepa Mondeikaitė susižadėjo. Liepos mergvakaris. Liepos vestuvės. Pamaniau, jei jau pačios atveriate duris visai Lietuvai, tad leiskite ir pakomentuoti.
Neslėpsiu, visa tai man, kaip ir kitoms moterims, įdomu. Buvo smalsu stebėti besikeičiančią nėščios Oksanos išvaizdą, pamatyti kūdikio laukimo vakarėlį. Taip pat nuotraukose apžiūrėjau jaunosios bei svečių aprangą per Liepos vestuves. Sutikite, jeigu apie tai niekas nerašytų, skaityti naujienas būtų daug nuobodžiau.
Bet man, kaip gana uždaram asmeniui, dažnai kyla klausimas, kur yra ta riba, kurią peržengęs žmogus rizikuoja susigadinti savo asmeninį gyvenimą ir prarasti sielos ramybę?
Pavyzdžiui, Liepa, visai Lietuvai parodžiusi savo šventės nuotraukas, garsiai išreiškė viltį nesipykti. Nesipykti po vestuvių? Naivu. Po vestuvių prasideda kampų gludinimas, teritorijos užkariavimas ir dalijimasis, ribų bandymas, plėtimas, plėšymasis dėl įpročių, aštriau pasakytų žodžių, visko, kas iki tol nekėlė problemų.
Kad kampai apsigludintų, juos ir reikia gludinti. Tikiuosi, balandėliai, pyksitės, nes jeigu to nebus — šansas, kad vieną dieną kuris pratrūks ir priplos kitą su keptuve, tik didėja.
Tris kartus nusispjaunu per petį – tfu tfu tfu, bet jeigu viskas pakryptų į blogąją pusę?
Mano pažįstama skyrėsi su savo vyru. Tada jos savijautą labai apsunkino tai, kad apie tai klausinėjo bendradarbiai, nes iki tol juos nuolat matydavo kartu – tiek Feisbuke, tiek per darbo vakarėlius. Košmaras.
Mano kolegė darbe pasakoja viską. Atmintinai per tiek metų išmokau jos draugų, šeimos narių, augintinių vardus. Aš nepasakoju nieko. Jei kas konkrečiai paklausia, ar turiu šeimą, tiek ir atsakau — „turiu“. Daugiau neprisileidžiu. Neapsivogusi, kad slapstyčiausi, bet ir nenoriu visko rodyti kitiems.
Toliau – gražuolė Oksana. Kol kas mažučio kūdikio nuotraukų dar nematėme. Bet tikiu, kad sulauksime ir jų, kai paūgės. Lytis, tik ką išrinktas vardas jau žinomi.
Mielos žvaigždės, ar nežinojote, kad kūdikėlius reikia saugoti, o ne dalytis apie juos visa įmanoma informacija? Jis dar nemoka apsiginti, o gal visai nenorėtų, kad didesnė dalis Lietuvoje apskritai apie jį žinotų? Gal norėtų savo vardą, jau paaugęs, pats pasakyti draugams, kuriuos pats išsirinko?
Galų gale, niekam nepatinka neigiamos apkalbos. Juk vis tiek galiausiai vadinamas „dalijimasis džiaugsmu“ išvirsta į viešą teismą. Nes tokių, kurie pamatę nuotrauką ne nudžiunga, o purkštauja, yra tūkstančiai. Kaip jūs atlaikote tą neigiamą energiją?
Kaip tyčia, ryškiausios žvaigždės sugeba susiturėti. Pavyzdžiui, prezidentė. Nusifotografuoja su arbata parke, nesigėdija pasidaryti asmenukės su renginio dalyviais, turi savo visiems prieinamą paskyrą socialiniame tinkle. Bet viešai savo itin asmeniniais įspūdžiais nesidalina ir skalbiniais kaimynui prieš akis nemojuoja. Nevadina to duokle visuomenei.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
