Negyvą kūdikį pagimdžiusi medikė: „Kodėl neleido jo palaidoti?“

Mane sukrėtė žurnalisto P.Stonio straipsnis „Kūdikių organai ant prekystalio“. Sukrėtė ne tik pati makabriška tema, bet ir protu nesuvokiami eksperimentai.

Ši tema skaudžiai liečia mano asmeninę patirtį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Ši tema skaudžiai liečia mano asmeninę patirtį.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kad ir kiek kovojau, prašiau, verkiau, maldavau atiduoti kūnelį, atsimušiau į nepramušamą sieną.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kad ir kiek kovojau, prašiau, verkiau, maldavau atiduoti kūnelį, atsimušiau į nepramušamą sieną.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gydytoja Dalia

Aug 14, 2015, 3:17 PM, atnaujinta Oct 20, 2017, 2:57 PM

Ši tema skaudžiai liečia mano asmeninę patirtį. Labai norėčiau, kad kas nors Lietuvoje pasidomėtų negyvagimių ir abortuotų vaisių, gimdžiusių moterų placentų likimu ir prekyba jais.

Dar ne taip seniai X klinikų gimdymo skyriuje, koridoriuose prie gimdymo palatų stovėdavo šaldikliai. Kai dirbdama ten kaip gydytoja rezidentė pradėjau patyliukais domėtis, kas čia, paaiškėjo, kad šaldikliuose kaupiamos „medicininės atliekos“ – negyvagimiai, abortuoti vaisiai ir jų kūno dalys, gimdžiusių moterų placentos, kurie vežami į Prancūziją ir ten naudojami kosmetikoje – jauninamųjų kremų gamyboje ar dar kažkur.

Mane pačią yra palietusi tragedija, kai teko kovoti su visa medicinos sistema dėl savo vaikelio kūno gavimo. Dėl nelaimingo atsitikimo 27 nėštumo savaitę mano gimdoje žuvo vaikas. Pagimdžiusi negyvagimį ir atsigavusi po poros valandų po gimdymo, tikėjausi, kad man bus atiduotas kūnelis ir bus leista jį palaidoti.  Bet ne! Prasidėjo tokia kova dėl vaiko kūno, kad sunku net įsivaizduoti.

Tuo metu buvo tokia tvarka, kad iki 28 savaičių gimę negyvagimiai buvo laikomi medicinine atlieka ir tėvams neatiduodami, tad negalėjo būti laidojami. Dabar šis terminas yra pasislinkęs iki 22 savaičių, nes buvo daug skundų dėl neleidimo palaidoti kūną. Ypač didelis triukšmas kilo, kai nebuvo atiduoti dvynukų kūnai. 

Kad ir kiek kovojau, prašiau, verkiau, maldavau atiduoti kūnelį, atsimušiau į nepramušamą sieną. Esu visiškai įsitikinusi,kad mano vaikelis tapo jauninamuoju kremu poniutėms. 

Noriu žinoti, kur dedami mūsų vaikelių kūnai, kodėl neleidžiama nei atsisveikinti su negyvagimiu, priskirtu medicininėms atliekoms, nei jo palaidoti, šitaip mamų širdyse paliekant amžinai kraujuojančią žaizdą?

Kodėl užsienio klinikose gerbiamas bet kokio amžiaus negyvagimis, tėvams leidžiama su juo atsisveikinti, fotografuoti ir, aišku, palaidoti? Kodėl mūsų valstybė žino geriau, ką reikia daryti, ir šitaip žiauriai elgiasi su tragedijos paliestais tėvais? Kodėl mano negyvas gimęs vaikelis tapo valstybės ir nužmogintos sistemos nuosavybe?

Taip pat noriu žinoti, kur po sėkmingo gimdymo dedamos gimdyvių placentos, kodėl, norint paimti savo placentą, užkasti ją ir pasodinti medį savo gimusio vaiko garbei, vėlgi to neleidžiama padaryti? Ar placentos irgi tampa kremais?

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.