Laida sukrėtė žiūrovę: „Buvo per sunku net verkti“

Vėl žiūrėjau savo pamėgtą laidą „Valanda su Rūta“. Joje buvo kalbama apie onkologinėmis ligomis sergančius žmones. Tema, apie kurią reikia ne kalbėti, o garsiai rėkti. Rėkti taip garsiai, kad pagaliau tas riksmas pasiektų viskam abejingų, romiai pilvus auginančių valdininkų ausis.

Vėl žiūrėjau savo pamėgtą laidą „Valanda su Rūta“. Joje buvo kalbama apie onkologinėmis ligomis sergančius žmones.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vėl žiūrėjau savo pamėgtą laidą „Valanda su Rūta“. Joje buvo kalbama apie onkologinėmis ligomis sergančius žmones.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Septyniolikmetė Ieva pasakojo apie tai, kaip ryžosi nusikirpti gražius ilgus plaukus, kad tik surinktų 30 000 eurų vėžiu sergantiems vaikams.<br>„Facebook“ nuotr.
Septyniolikmetė Ieva pasakojo apie tai, kaip ryžosi nusikirpti gražius ilgus plaukus, kad tik surinktų 30 000 eurų vėžiu sergantiems vaikams.<br>„Facebook“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Martina Vasiliauskė

Oct 6, 2015, 9:59 PM, atnaujinta Oct 11, 2017, 4:24 PM

Laidoje dalyvavo moteris, kuriai ligonių kasos atsisakė kompensuoti vaistus. Septyniolikmetė moters dukra parašė internete nevilties kupiną laišką „Padėkit mano sergančiai mamai...“.

Žiūrėjau ir nesupratau – kodėl net buvęs sveikatos apsaugos ministras netiki, kad žmogus gali būti paliktas be jokio gydymo? O juk tokių ne vienas ir ne du. Žmonės, lengva ranka išbraukti iš vertų gyventi Lietuvos piliečių sąrašų. Tarsi būtų ne asmenybės, o tik statistiniai vienetai.

Kodėl septyniolikmetė mergaitė turi kreiptis į žmones, prašydama pagalbos mirštančiai mamai, nes valstybė išdidžiai atsuko jai plačią nugarą? Tie patys, raudantys dėl pinigų stygiaus valdininkai, lengvai traukia iš valstybės kišenės milijonus. Bet tie milijonai skirti kitiems dalykams. Meno kūriniams, kurių niekas nežiūrės. Projektams, kurie niekam neįdomūs ir reikalingi vien varnelei padėti bei Europai pamaloninti. Atseit, dirbame, įsisaviname.

Naujiems automobiliams. Kanceliarinėms išlaidoms. Blizgantiems rinkiminiams lankstinukams, kurių paskui pilni šiukšlių konteineriai... Dar bala žino kam, be ko ta pati valstybė ir jos piliečiai tikrai galėtų išsiversti.

O svarbiausiam dalykui – žmogaus gyvybei – pinigų ima ir pritrūksta.

Paskui kalbėjo nuostabi mergaitė, vardu Ieva. Ieva Krivickaitė. Mergaitė, gyvenanti cukrinio diabeto gniaužtuose, bet pasiaukojančiai lankanti onkologiniame centre gulinčius vaikučius. Dabar pati ir vėl atsidūrusi ligoninės palatoje. Paauglė, kuri būdama vos penkiolikos sugebėjo surinkti 300 000 litų mažos mergaitės Augustės gydymui.

Septyniolikmetė Ieva pasakojo apie tai, kaip ryžosi nusikirpti gražius ilgus plaukus, kad tik surinktų 30 000 eurų vėžiu sergantiems vaikams. Ji pati dar vaikas, kurį išgirdo ir šiuo metu palaiko beveik 3000 žmonių. Vaikas, kuris pats kasdien kovoja su liga.

Ne, aš neverkiau. Buvo pernelyg baisu. Per sunku net verkti. Rūta išplėtė akis ir paklausė: “Tai ko tada verta šita valstybė?“

Ir išties. Ko verta valstybė, kurioje sergantiems vaikams pagalbos ieškoti turi kiti vaikai? Ko verta valstybė, kurioje dukra priversta maldauti gydymo sergančiai mamai?

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.