„Realybė dabar yra tokia, kad agentai jau pradėjo vaikščioti po namus, nešioti paketėlius grynųjų pinigų ir reikalauti pasirašyti kažkokius popierius.
Blogiausia, kai agentai užhipnotizuoja žmogų pasirašyti bet ką. Ir ne tik paimti grynuosius pinigus, kurie gali būti nelegalūs, bet netgi sumokėti už tai, kad pinigus atnešė į namus. Nemokėsi – lauk bėdos. Mano pažįstamas taip pasirašė tris vekselius, o „berniukai“ žino, kur jis gyvena ir ką namuose turi.
Agentas gali ateiti įmonės vardu, paduoti pinigus, duoti pasirašyti vekselį ir toks sandoris gali būti niekur neužfiksuotas – nėra jokių pavedimų, jokių mokesčių, jokių sutarčių, jokių įrodymų. Blogiausia, kad žmogus atsidūręs tokiuose spąstuose lieka visai neapsaugotas. Niekas negali garantuoti, kad skolos išmušti neateis „berniukai“, kurie privers pasirašyti dar daugiau vekselių o skola padidės kelis kartus. Ir tai vyksta dabar!
Teko skaityti apie vieną istoriją Lietuvoje, kai skolų išieškotojas atėjo pas moteriškę ir privertė pasirašyti krūvą vekselių tris kartus didesnei sumai, nei moteriškė buvo skolinga. Jeigu neklystu, tai paskui buvo byla dėl sukčiavimo. Reikia išvis uždrausti agentams vaikščioti į namus ir nešioti grynuosius pinigus.
Toks verslas primena senus gūdžius laikus, kai skolintojai dėdavo skelbimus į laikraštį (ir dabar deda), paskui atveždavo pinigus, gautus iš šešėlinio verslo, o kad nebūtų problemų dėl skolų – reikalaudavo pasirašyti vekselį trigubai sumai. Nežinantiems – vekselis tai toks įsipareigojimas, kurio nelabai gali ir teisme ginčyti.
Todėl vaikščioti su grynais pinigais į namus reikia uždrausti, kol nevėlu“, – rašė A.Kazlauskas.
Norėtų uždrausti kreditų davimą grynaisiais
Tačiau panašu, kad po gyventojų namus, prisidengę greitųjų kreditų vardu, vaikšto ne bendrovių įgalioti asmenys, o sukčiai. Taip tvirtino Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas. Jis įspėjo, jog LSVKA įmonės neneša gyventojams grynųjų.
„Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA), vienijančios 13 narių, įmonės kreditus teikia tik internetu ir tam skirtose, oficialiose paslaugų teikimo vietose. Kreditai yra pervedami tik į kredito prašančio žmogaus sąskaitą, esančią banke. Grynųjų pinigų paketėlių LSVKA įmonės gyventojams neneša. Dalis gyventojų, negalėdami gauti kredito iš legaliai veikiančių įmonių, kreipiasi į laiptinėse, laikraščiuose, skelbimo lentose, ant apšvietimo stulpų ar kitur savo paslaugas – „suteikčiau paskolą, ar kreditą“ – siūlančius asmenis. LSVKA įspėja, kad iš tokių „skolintojų“ grynuosius paėmusiam, sutartį ar vekselį pasirašiusiam žmogui negalioja vartotojų teisių apsauga, netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, gali būti nustatomos nesąžiningos sutarties sąlygos, neribotai išpučiamos palūkanos ir galiausiai – skolos išreikalaujamos neteisėtais būdais. Policija paprastai tokiais atvejais padėti negali, nes lengvai įrodomų sukčiavimo požymių nėra, o kreditų sektorių prižiūrintis Lietuvos bankas atsakomybės kratosi, nes sudaromos civilinės sutartys tarp žmonių nėra reguliatoriaus jurisdikcija. LSVKA, matydama, kad dėl kreditų teikimo grynais pinigais ir dėl šešėlinių paskolų yra ne tik juodinamas legaliai veikiantis verslas, bet ir kenčia piliečiai (tai iliustruoja ir Jūsų pateikta istorija), pritartų, kad reikia uždrausti kreditų davimą grynaisiais pinigais tam neskirtose vietose“, – teigė L.Valickas.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas Viktoras Milkevičius savo ruožtu pabrėžė, jog draudimas kreditus išduoti grynaisiais pinigais ne prekybai skirtose vietose ne išspręstų rinkos problemas, o susilpnintų konkurenciją rinkoje, apribojant šios asociacijos nario, kompanijos „Provident Finansai“, veiklą.
„Tokias išvadas darome dėl to, kad mūsų asociacijos narė vienintelė rinkoje taiko tokį verslo modelį, kuomet paskola grynaisiais pinigais klientui pageidaujant yra išduodama paties kliento namuose. Paskolą grynaisiais išduoda Lietuvos banko patvirtintame viešajame sąraše esantis kredito tarpininkas, kuris pas klientą namuose apsilanko tik iš anksto susitaręs.
Kiekvienas kredito tarpininkas turi identifikatorių, kuris yra patvirtintas bendrovės antspaudu, bei įgaliojimą atstovauti bendrovės interesus ir vykdyti veiklą. Tarptautinei finansų grupei „International Personal Finance“ priklausanti kompanija tokį verslo modelį taiko jau daugiau nei 130 metų įvairiose Europos šalyse, kuriose vykdo savo veiklą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skaidriai ir pagal visas teisines normas veiklą vykdančių vartojimo kredito davėjų šešėlinė veikla yra neįmanoma, nes remiantis nustatytais reikalavimais visas pinigines operacijas vartojimo kredito davėjai privalo tinkamai fiksuoti, apskaityti, taikyti griežtas kliento identifikavimo, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemones.
Tad, kadangi nėra aiškus pakartotinai siūlomo apribojimo poveikis legaliai veiklą vykdantiems rinkos dalyviams, taip pat šis apribojimas nesprendžia jokios rinkoje egzistuojančios problemos, natūraliai kyla įtarimų, kad pasitelkus teisinį reguliavimą yra siekiama pakenkti tarptautiniam rinkos dalyviui ir tokiu būdu silpninti konkurenciją“, – komentavo V.Milkevičius.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
