Esu aukštas sportinio sudėjimo 25-30 metų vyras, daug sportuoju, esu perėjęs visus karinius ir sportinius kliūčių ruožus, šaudęs su įvairiais ginklais, įskaitant tą patį „Kalašnikov“.
Aš niekaip nesuprantu, kaip galima? Čia kvailys suprasti turi, kad neįmanoma taip.
Policija oficialiai pranešė, kad paėmė ginklą ir grasino pareigūnei ir pareigūnui. Gerai, sakykim, tai tiesa: pareigūnai stovi iškeltomis rankomis ar kažkur nubėga.
O čia ir prasideda: kaip įmanoma su antrankiais perlipti per tvorą? Aš, sportuojantis kiekvieną dieną ir žinodamas kliūčių įveikimo būdus, perlipčiau kažkaip, bet nemanau, kad pavyktų iš pirmo karto.
O kur tada turėtų būti ginklas? Turi permesti jį per tvorą arba prakišti pro apačią.
Nu, viskas kaip ir logiškai skamba, bet ką tuo metu veikia policijos pareigūnai? Žiūri, kaip „teroristas“ lipa per tvorą? Ar jis kaip magas užhipnotizuoja pareigūnus, ramiai perlipa, pasiima ginklą ir nubėga? O po kiek laiko atsibunda mūsų pareigūnai, ir tada prasideda, kaip aš įvardinčiau, „metų medžioklė“.
Taigi.
Dabar jau ką pasakys mūsų „nemirtingieji“, taip visa tauta ir galvos. Ką jam, narkomanui, neturinčiam ką prarasti, lieps pasirašyti - ar grasino su ginklu, ar dvi granatas įdėjo pareigūnams į kišenes ar dar ką sugalvos protingesnio – taip ir bus. Ir vėl pareigūnai viską atliko pagal statutą. Gaus įspėjimą blogiausiu atveju.
Pakeliamas sraigtasparnis – kam jis čia reikalingas? Gal kad atrodytų, kad veiksmas vyksta? Pensininkai šnekės: „Ooo, su lėktuvu greitai suras tą pamišėlį“, “oo, kaip iš aukštai prožektorius šviečia, tuoj pamatys, kur jis bėga.“
Mano klausimas tiems „nemirtingiesiems“: gal vieną kartą pabaikim tuos pridenginėjimus ir geriau išvalykime sistemą, kad liktų žmonės, kurie myli savo darbą, atsiduoda jam 100 proc.? Ir kad Lietuvos pilietis, sunkiai dirbdamas naktinį darbą, galėtų būti ramus, o ne drebėti, kad vaikai su mama vieni namie ir aplinkui bėgioja pamišėlis su ginklu ir 30 šovinių, nes policijos pareigūnas tik paliko ginklą mašinoje.
Kas būtų, jei 10 ar daugiau tikrų apmokytų teroristų, neduok Dieve, darytų savo darbelius?
Pirmas įvykis irgi protu nesuvokiamas: kaip gali netyčia užkliuvęs peršauti benamį?
Pirma, ginklo užtaisyto niekas nesinešioja, jį reikia užtaisyti. Antra, yra ginklo saugiklis, kurio nepasukus, jis neišaus niekada. Trečia, nuleistuką iš šono paspausti beveik neįmanoma, tik su pirštu.
O gal čia „mūsų superpolicinkas“ mosuoja ginklu prieš vargšą benamį ir vaizduoja didvyrį?
Man niekada neteko nieko panašaus rašyti. Bet vakar dirbdamas naktį kelis kartus norėjau viską mesti, lėkti pas savo žmoną, apkabinti ją tvirtai ir ginti nesvarbu nuo ko.
Šitas mano laiškas parašytas tikrai iš visos širdies. Norėčiau, kad daugiau žmonių atkreiptų dėmesį, kas vyksta mano ir mūsų mylimoj šaly.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
