Iš pradžių susidūriau su labai nemalonia gydytoja, kuri drįso niurzgėti dėl to, kad aš, matote, su striuke! Tokio dalyko kaip suaugęs žmogus iš kito suaugusiojo nuoširdžiai nesitikėjau... Bet tiek to. Moterėlė pagyvenusi, protas ne per šviesiausias, atleidžiu jai.
Kadangi laukė ilgokas gydymas, nusprendžiau žvilgtelėti, kur ta rūbinė, kurioje reikės palikti striukę. Rūbinę radau, bet radau ir kai ką, kas išmušė iš vėžių. Užrašą „Už kišenėse paliktus daiktus neatsakome“. Pala, pala, pala!
Aš – klientė, ateinu į normalią valstybinę įstaigą. Ir man pareiškia – palik savo daiktą mums, o mes ką norėsim, tą darysim. Ištepsim, suplėšysim, apipilsim, pavogsim... Kur tai matyta? Gėda!
Gaila, labai skubėjau, nespėjau įsižiūrėti į dar vieną užrašą ant tos pačios lentelės. Ar tik ne kažką tokio: „Už pamestą žetoną bauda tiek ir tiek.“ Ir tas „tiek ir tiek“ – ne koks centas, o 14 eurų, jei spėjau įžiūrėti! Tai jie pavogs mano striukę (tūkstančius kainavusią, vardinę!), o aš dar susimokėsiu už tai?
O kaip dar faktas, kad toje rūbinėje darbuojasi moterėlės, kurios dar ir algą gauna, be to, ką galimai prisivagia?