Savo dėstytojais didžiuojuosi – kodėl kiti iš jų tyčiojasi?

Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau jis žino. Kam tas mokslas ir išsilavinimas, jei visus atsakymus į rūpimus klausimus ir taip žinai? Tačiau su metais, branda bei išprusimu atsakymų mažėja, o klausimų iškyla vis daugiau. Remiantis šiomis logikomis ir atsižvelgiant į mūsų šalies dėstytojų atlyginimus – mūsų valstybė jaunesnė nei jauna.

Kodėl Lietuvoje iš universiteto dėstytojų yra viešai tyčiojamasi?<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kodėl Lietuvoje iš universiteto dėstytojų yra viešai tyčiojamasi?<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Jaunuoliai, kurie vos ne vos baigia 12 klasių, susikrauna lagaminus ir išvažiuoja į Angliją dirbti, atsiprašau, „arti“. Po metų grįžę į Lietuvą nusiperka „prabangų“ automobilį, gyvena pas tėvus ir rėkia, kad Lietuvoje nedirbs už minimumą.<br>„123rf.com“asociatyvioji nuotr.
Jaunuoliai, kurie vos ne vos baigia 12 klasių, susikrauna lagaminus ir išvažiuoja į Angliją dirbti, atsiprašau, „arti“. Po metų grįžę į Lietuvą nusiperka „prabangų“ automobilį, gyvena pas tėvus ir rėkia, kad Lietuvoje nedirbs už minimumą.<br>„123rf.com“asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Sigrida

Dec 8, 2015, 1:14 PM, atnaujinta Sep 30, 2017, 3:23 PM

Esu ketvirto kurso Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos fakulteto studentė. Džiaugiuosi, kad man dėsto protingi žmonės, kurie visą gyvenimą yra paskyrę mokslui. Ir kuriems pinigai nėra pagrindinė vertybė (nors nepamirškim, kad dėstytojai irgi žmonės – valgyti jiems taip pat reikia).

Mano katedroje dirba mokslo daktarai, profesoriai, kurie yra išleidę ne vieną knygą ir kuriuos užsienio universitetai kviečia dirbti. Pasaulyje mokslo žmonės yra vertinami ir profesoriai paprastai būna gerbiami. Bet kodėl Lietuvoje iš universiteto dėstytojų yra viešai tyčiojamasi? Pasityčiojimas – tai jų alga (apie Mykolo Riomerio universiteto „profesorius“ nekalbu).

Jaunuoliai, kurie vos ne vos baigia 12 klasių, susikrauna lagaminus ir išvažiuoja į Angliją dirbti, atsiprašau, „arti“. Po metų grįžę į Lietuvą nusiperka „prabangų“ automobilį, gyvena pas tėvus ir rėkia, kad Lietuvoje nedirbs už minimumą. Visi jie tikrai negyventų geriau, jeigu būtų, tarkim, Vokietijos piliečiai. Juk ir ten yra žmonių, kurie tingi mokytis ir galvoti. Jiems geriau atlikti kokį fizinį darbelį, kažkiek užsidirbti, o juk alus visur pigus.

Tačiau kai visą gyvenimą mokslui paskyręs profesorius gauna kapeikas už dėstomas paskaitas, už Lietuvos ateities – būsimų inteligentų, politikų, daktarų, teisėjų ir pan. – lavinimą, tai jau tikrai kažkas negerai. Su valstybe ir jos vertybėmis. Gerai, kad protingi žmonės ne viską vertina pinigais, nes priešingu atveju Lietuva taptų visiškai nemąstančių idiotų kraštu.

Nors gal kaip tik tada būtų gerai? Valdžioje esantys žmonės būtų turtingesni ir plačiau šypsotųsi, žiūrėdami į savo aveles?

Nors kam Lietuvai reikalingi mokslui atsidavę žmonės? Juk jie nesukuria darbo vietų... Už ką jiems mokėti? Geriau suteikime lengvatas pradedantiesiems verslininkams, kurie už valstybės pinigus bent padarys ką gero visuomenei.

Įdomu, ar labai šviesi ateitis laukia mūsų valstybės?

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.