Tėškė verslui: su tokiu darbuotojų skatinimu eikit po velnių!

Artėjant žiemos šventėms ir didėjant žmonių srautui parduotuvėse, tampa akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos prekybos centruose yra masinis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Prekybos centruose geriausiu atveju dirba tik pusė kasų, o lentynos dažnai pustuštės, nes trūksta salės darbuotojų, kurie išdėliotų prekes.

Darbuotojų taip trūksta, kad pretenduojant į pardavėjo pareigas net nereikia siųsti savo CV ir motyvacinio laiško.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Darbuotojų taip trūksta, kad pretenduojant į pardavėjo pareigas net nereikia siųsti savo CV ir motyvacinio laiško.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kol darbuotojas neuždirbs pakankamos pinigų sumos pragyvenimui, tol jokios skatinimo priemonės jo neveiks ir jis nebus lojalus įmonei.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Kol darbuotojas neuždirbs pakankamos pinigų sumos pragyvenimui, tol jokios skatinimo priemonės jo neveiks ir jis nebus lojalus įmonei.<br>„123rf.com“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Darija

Dec 20, 2015, 4:17 PM, atnaujinta Sep 28, 2017, 7:35 AM

Darbo skelbimai mirga darbo pasiūlymais pardavėjams-kasininkams, salės darbuotojams, virėjams (kulinarijos skyriuose), valytojams ir prekių priėmėjams. Net personalo atrankos įmonės didžiausiems prekybos centrams jau ieško pardavėjų–kasininkų.

Daugybė jose dirbusių darbuotojų emigravo. Kiti, nusispjovę į neadekvatų darbo krūvį, netinkamą požiūrį į darbuotojus bei menkaverčius atlyginimus, išėjo iš tokių darbų į niekur. Vieni išėjo į darbo biržą, kiti nėrė į šešėlį. Tad prekybininkams atėjo tikrų išbandymų metas.

Darbuotojų taip trūksta, kad pretenduojant į pardavėjo pareigas net nereikia siųsti savo CV ir motyvacinio laiško. Užtenka tiesiog bet kurią darbo dieną atvykti į personalo departamentą ir su savimi turėti įdarbinimui reikalingus dokumentus.

Darbuotojams keliami reikalavimai susitraukė iki lietuvių kalbos žinių ir galimybės dirbti pamainomis. Naujų darbuotojų paieška prekybos centrams šiuo metu neapsiriboja vien darbo skelbimų talpinimu spaudoje. Galime išvysti naujus darbuotojų pritraukimo būdus.

Pokyčiai – gerai, o atlyginimas?

Tarkime, prie pat kasos sudėtas skrajutes, kviečiančias įsilieti į draugišką kolektyvą, garso pranešimus, pertraukiančius parduotuvėje grojančią muziką, ar net didžiulius plakatus viešojo transporto stotelėse, agituojančius dirbti arčiau namų.

Darbuotojams jau siūlomas ne tik nemokamas maitinimas, kava ir arbata, bet ir nemokamas nuvežimas į ir iš darbo vietos. Priedai, nuolaidų kortelės ir net... studijų finansavimas. Geri pokyčiai darbuotojų naudai, nemanote? Bet dar ne tokie geri, kad vietoje nemokamos kavos ar arbatos darbuotojams būtų didinami atlyginimai.

Kitos su nekvalifikuotų darbuotojų trūkumu susiduriančios įmonės taip pat ieško būdų, kaip išsiskirti ir motyvuoti dirbti pas juos. Pvz., valymo paslaugas teikianti įmonė savo darbuotojams siūlo: 50 eurų premiją už sėkmingai įmonėje įdarbintą asmenį, šventines premijas, kelionpinigius, SIM korteles.

Populiariausia darbuotojų motyvavimo priemone vis dar išlieka skambūs lozungai ir aukštosios materijos tema „mes suteiksime jums galimybę save realizuoti mūsų įmonėje“.

Išgliaudė darbo skelbimų raktažodžius

Kasdien tenka skaityti beviltiškus darbo skelbimus, kuriuose savaime suprantamos darbdavio prievolės yra pateikiamos lyg didžiausia malonė.

Darbuotojui siūlo socialines garantijas, laiku mokamą atlyginimą, visas darbui reikalingas priemones ir laisvas šventines dienas. Ką tai sako? Ogi tai, kad darbdaviai realiai darbuotojams nesiūlo nieko, kas jiems nepriklauso pagal įstatymus.

Darbo skelbimuose yra ir kitokių įmonių pasiūlymų, kuriuos reikia mokėti skaityti tarp eilučių, nes tarp abstrakčiai ir gražiai užmaskuotų pažadų slypi arba įspėjimas, kad reikia bėgti nuo tokio darbdavio kuo toliau.

Tokiais atvejais įmonės siūlo:

„Darbo užmokestį, atitinkantį jūsų sugebėjimus ir kompetenciją“ (mokės ne daugiau nei kiti – net nesvajok uždirbti didesnį nei vidutinis darbo užmokestį);

„Nuolatinį darbo krūvį“ (privalėsi suktis kaip vijurkas, o neapmokami viršvalandžiai taps įprastu dalyku);

„Galimybę pasijusti didelės kelių šimtų darbuotojų kompanijos dalimi“ (būsi mažas sraigtelis dideliame mechanizme);

„Prisidėti prie verslo plėtros, taikant aukščiausius verslo etikos ir profesionalumo standartus“ arba „Prisidėti prie ilgalaikės ir stabilios įmonės sėkmės“ (darbas filantropams, kuriems svarbiausia, kad kitiems būtų gera, o tu už savo pastangas papildomai negausi nieko);

„Galimybę save išbandyti šiuolaikiškoje, augančioje kompanijoje“ (puiki vieta tiems, kas nori pasitreniruoti dirbti ir imituoti darbą);

„Darbą jaunoje ir veržlioje komandoje“ (įmonėje dirba vien studentai ir jauni karjeristai, o darbuotojų kaita yra milžiniška);

„Įvedimo programą naujiems darbuotojams ir bičiulį, padėsiantį greičiau adaptuotis naujose pareigose“ (realiai nesiūlo nieko, nes visose normaliose įmonėse iš pradžių esi apmokomas ir visur yra iš darbo išeinantis ar išspiriamas „bičiulis“, kuris tau perduoda savo darbus).

Stalo futbolas – paskutinėje vietoje

Pabaigai noriu parašyti visiems pseudo motyvacinių paketų kūrėjams paprastą tiesą. Kol darbuotojas neuždirbs pakankamos pinigų sumos pragyvenimui, tol jokios skatinimo priemonės jo neveiks ir jis nebus lojalus įmonei.

Žmogaus poreikiai yra pavaizduoti A.Maslow poreikių piramidėje. Ir pagrindiniai žmogaus poreikiai yra fiziologiniai: pavalgyti, atsigerti, apsirengti, nusiprausti, turėti pastogę.

Kai šie poreikiai užtikrinami, atsiranda saugumo poreikis: turto ar gyvybės draudimas, kaupiamieji fondai. Dar vėliau – socialiniai poreikiai, tuomet savivertės ir galiausiai – savęs realizavimo.

Tad stalo futbolas, „Feng Shui“ stiliumi įrengtas poilsio kambarys su ekologiškais sėdmaišiais ir vėjo varpeliais, plaukiojimas baidarėmis, imbierinė arbata su pilno grūdo bandele prie bendro stalo, savęs pažinimo seminarai, komandiniai bėgimo maratonai ar neformali aplinka tėra tik imitacinė motyvavimo priemonė.

Tokių darbdavių, kurie nenori mokėti adekvačių atlyginimų, leidžiančių oriai gyventi, o ne tik egzistuoti.

Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.