Juk ir mūsų tėvai, ir seneliai, ir proseneliai tarnavo, tik ne kariuomenėje, o armijoje. Džiaugiuosi, nes man tai naujas etapas išbandyt save, įvertinti savo galimybes, susirast naujų draugų, įgyti gyvenimiškos patirties. Manau, atitarnavęs kariuomenėje sutvirtėsiu tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nematau, ko čia bijoti.
Taip, manau, tai bus vienas didžiausių iššūkių, nes anksčiau reguliariai, kelis kartus per mėnesį tik apsilankydavau sporto salėje. Ginklais domiuosi, bet tik iš dalies. Tai nėra mano gyvenimo būdas. Bet tikras vyras, manau, turi išmokt naudotis ginklais.
Antros pusės neturiu, bet turiu kelias „Jawas“, kurios laukia rimtos restauracijos, taip pat britvą, o šiuo metu dar planuoju pirkt čioperį. Tai apie kokias merginas kalbam, kai jau ir taip turiu kelis motociklus? :)
O tiems, kurie turi antrąsias puses ir yra pakviesti tarnauti, linkiu, kad jų merginos būtų normalios – tokiu atveju jos tikrai jų išlauks :).
Lietuviai labai nevieningi, tad siūlau susivienyti ir eiti tarnauti bei ginti Lietuvą. Juk čia mūsų Tėvynė.
Pasitikrinkite, ar esate šauktinių sąraše čia.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
