Juk ateina pasaulio pabaiga į Marijos žemę: visas 1000 (!) pabėgėlių užplūs Lietuvą artimiausiu metu. Jie veršis į mūsų namus, prievartaus moteris, pasiglemš mūsų ir taip jau varganas pensijas, išnaikins mūsų tikėjimą ir galiausiai mūsų vieninga, taiki tauta išnyks.
Žodžiu, visi tie 1000, kaip jūs juos komentaruose vadinate, “dykumų žiurkių“, padarys tai, ko milijonai rusų nepadarė per daugelį metų… Argi ne baisu? O kur dar mirtinos ligos, cholera, maras ir velniai žino kas??? Taigi, mieli Lietuvos politikai, nepamirškite pasiimti AIDS testų, kai važiuosite rinktis siaubūnų migrantų!
Bet ką tai išgelbės… 1000 pabėgėlių mūsų ištuštėjusiose sodybose, prie žydrų ežerų, prie Vilniaus bokštų! Ir nuo šiol, mielos panelės ir moterys, nebesijausite saugios sausakimšuose miesto autobusuose, nes jus grabinės ne tokia pažįstama ir sava lietuvio ranka, o to nelemto pabėgėlio (ech, su nostalgija prisimenu studentiškus laikus, kai autobusuose dar grabinėjosi savi…).
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Jus bagažinėje vežios ne Dembavos budeliai (kaip lietuviškai skamba, net miela ausiai), o tie, na… dykumų… patys žinote kas.
Taigi, aš siūlau Lietuvos gelbėjimo planą.
Pirmiausia reikėtų pirmalaikių rinkimų. Aš jau galiu pasiūlyti ir tinkamą kandidatę į prezidento postą: gerbiamą daktarę iš Amerikos, cituojamą su visais savo nuopelnais mano jau minėtame straipsnyje. Ji – žmogus patyręs, žino, kaip su tais „nežmonėmis“ pasielgti.
Amerikoj gyvavo rasinės higienos programa, vadinama „Eugenika“. Ją 1933 pasigavo nacistinė Vokietija ir ten, kaip jau žinome, pagal ją padarė Fiureris tvarką. Taigi reikėtų ir mums susirūpinti dvasine, oi, atsiprašau, rasine, kultūrine, katalikiška higiena ir apsišluoti namuose.
Visoms moterims, kurios neatitinka mūsų baltaodžių baltaveidžių katalikų elito minčių arba yra „babajų“ žmonos, reikėtų perrišti kiaušintakius. Ne, geriau visai nupjauti. Maža kas…
Visiems tiems „dykumų padarams“ po spyrį į minkštą vietą ir atgal į valtį… Ir nereikia verkšlenti, visi jie tokie iš ten tų visų „babajų“ gimtinių. Visi tegu čiuožia atgal į tą savo karą marą. Tegu ima iš mūsų, Lietuvių katalikų dorovingųjų, pavyzdį: mes tai niekur nebėgam, namie sėdim, dirbam visi.
Na, gal tik keletas, pora kvailių į tą Europos sugadintąją vakarietišką dalį išdundėjo, bet jie visi geručiai, dirba, neima pašalpų už vaikus, mašinų nevagia ir moterų svetimų neliečia. Ne taip kaip tie, anie… čia aprašyti… Na gerai, gal ir vagia, gal ir prievartauja, gal ir nužudo kelias moteris. Na ir kas, gi savi, katalikai, ne kokie musulmonai, tai ko čia rėkti, grėsmės nematau.
Aš gi net siūlau juos kaip nors prisivilioti į Lietuvą. Tai jie gi, peiliais ir šautuvais, ir kumščiais ginkluoti galėtų stoti į kovą už laisvą Lietuvą. Apgintų mus nuo tų 1000 pabėgėlių, užplūsiančių mūsų šalį ir sugrąžintų mums ramų gyvenimą. Be motulės Europos, be raganos Merkel, be musulmoniškų grėsmių, be „babajų“ ir „dykumų žiurkių“…
Ponia daktarė, tapusi prezidente, pasakytų Europos Sąjungai sudie, sugrąžintu visas gautas paramas (juk mes savų pinigų pakankamai užsidirbam, tą paramą čia tik šiaip gaunam, tai mat ją šunes, nereik mums).
Na, ir gal netgi prijungtų mus prie Amerikos. Taptume kokia nors „niolikta“ provincija pasaulio supervalstybėj, kur nėra tų „babajų“, „žiurkių“ ir kitų grėsmių. Kur tu gali, kaip ir Vilniuj, ramiai sau naktį po traukinių stotį ir šiaip visokius užkampius vaikščioti ir niekas tau net blogo žodžio nepasakys, ką jau bekalbėti apie kažkokius seksualinius priekabiavimus: Marijos žemėj ir Amerikoj to nebūna ir taškas.
Taigi, dabar, kai jau sudariau Lietuvos gelbėjimo planą, man pasidarė ramiau ant širdies. Pažiūriu pro langą – tolumoj boluoja sporto salė, kurioje miega keletas šimtų pabėgėlių (taigi gyvenu aš toj grėsmių pilnoj šaly Vokietijoje).
Kol kas ramu, jokių riksmų, šaudynių, gaudynių ir prievartavimų. Tik ar ilgai ta ramybė tęsis? Bet man kas, bėgsiu gi į Marijos žemę, jei kas, ir būsiu išgelbėta.
Betgi skęstančiojo gelbėjimas – paties skęstančiojo reikalas, sakysit man. Taigi, iš tikrųjų sakau jums, Lietuviai broliai katalikai, susodinkim tuos „babajus“ į valtis ir atgal į jūra. Aleliuja! Tegyvuoja Marijos žemė!