Visiems yra žinoma, kad žmogui meno poreikis atsiranda tada, kai kiti jo pagrindiniai poreikiai būna nuslopinti. Kai žmogus ne alkanas, kai išsimiegojęs, kai jis turi kur gyventi. Tada atsiranda laisvo laiko, kurį žmonės užpildo penu dvasiai, o ne tik kūnui.
Savaime suprantama, kad daugiau laisvo laiko ir pinigų turi žmonės geriau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Kuo geriau išsivysčiusi šalis, tuo didesnį procentą savo pajamų žmonės išleidžia pramogoms, tarp kurių yra ir teatras. Tai reiškia, kad išėjimas į teatrą nėra mūsų kasdienė patirtis – labiau jau išskirtinė proga.
Viskas, kas reta ir gražu, tampa mums maža švente. Todėl išėjimas į teatrą susideda ir iš šventinio išskirtinio rūbo, ir iš kompanijos pasirinkimo, apgalvoto transporto į spektaklį, kartais – gražios vakarienės prieš ar po renginio. Ir, be abejo, taurės šampano teatro bare. Visi šie dalykai asocijuojasi su švente. Tarp jų tikrai nėra stoviniavimo eilėje į tualetą.
Kiekvieną kartą, kai apsilankau mūsų teatre, matau didžiulę eilę moterų, kurios taip ir nespėja pasimėgauti savo gražia 20 minučių pertrauka. Kad linksmiau stoviniuoti būtų, neretai ir vyrai stovi šalia prie savo partnerių – tam, kad nereiktų praleisti visos pertraukos vieniems. O kiek žinau istorijų, kai moterys nieko negeria tik tam, kad nereikėtų po to į tualetą eiti. Kas kantresnis, tai pakenčia ir po to namie nueina.
LNOBT, remiantis informacija, užrašyta jų internetiniame puslapyje, yra 984 sėdimos vietos. O kiek būna dar pristatomų kėdžių, kai įdomesnis spektaklis. Moterys turi 10 tualetų ir vieną, skirtą neįgaliesiems. Vyrų tualete nesilankiau, bet, tarkime, kad jie irgi turi 11.
984 padalinus iš 22 išeina, kad tam, joh kiekvienas žiūrovas nueitų į tualetą, reikėtų per pertrauką spėti į vieną tualetą nueiti 45 žmonėms. Nerealu?..
Taip... Čia tik preliminarūs skaičiavimai. Tarkime, kad ne visos vietos yra išparduotos. Tarkime, kad ne visi nori eiti į tualetą. Tarkime, kad moterų yra daugiau negu vyrų. Visa tai nekeičia esmės – teatre amžinai didžiulės eilės!
Deja, siela negali atsikvėpti ir mėgautis menu, nes kūnas šaukia, kad turi svarbesnių poreikių. Juk ne tik laiko gaila stovėti eilėje, bet ir atrodo kažkaip neestetiskai, kai pasipuošusios damos, stoviniuodamos beveik iki baro išsidriekusioje eilėje, viešai skelbia žinią: „Aš noriu į tualetą.“
Kai kurios, deja, taip ir nespėja.
Aš turėjau galimybę pabūti kai kuriuose didžiuosiuose Austrijos, Anglijos ir Vokietijos miestų teatruose, ir dar niekada nesusidūriau su tokia problema. Ten kiekviename aukšte yra tualetai. Ir iš abiejų pusių, ir jokių eilių.
Nežinau, ar Lietuvoje egzistuoja kažkokios reglamentuotos šios srities higienos normos, bet patirtis šnibžda, kad ne… Arba jų nesilaikoma, arba jos yra neapgalvotos. Viliuosi, kad kas nors šią problemą jau pastebėjo, ir kad ieškoma galimybių ją išspręsti.
***
LNOBT administracija teigė, jog tualetų trūkumą lemia architektūrinė erdvė: „Džiaugiamės, kad gerbiama laiško autorė lankosi mūsų teatre. Suprantame situaciją ir kylančius nepatogumus, mėginame juos spręsti, pavyzdžiui, pailgindami pertraukas. Deja, teatro architektūrinė erdvė turi savo apribojimus – LNOBT interjeras suprojektuotas taip, jog nei antro, nei trečio aukšto fojė nenumatyti papildomi tualetai.
Tad tikimės mūsų žiūrovų supratingumo.“
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
