Žmonėms, kurie žino, kur ieškoti patikimos informacijos, yra labai paprasta nekreipti į tai dėmesio. Tačiau ką daryti tiems, kurių mąstymas bei priimami sprendimai pradeda priklausyti nuo kitų žmonių skleidžiamos nepagrįstos informacijos bei komentarų?
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir televizijos laidose daugėja klaidinančios informacijos medicinos tema. Ji pasiekia daugelį ir formuoja neteisingą įvairių problemų suvokimą. Galiausiai sureaguoti į tai mus privertė projekto „Nedelsk“ iniciatorės Agnės Zuokienės pasisakymas socialiniame tinkle „Facebook“ apie gimdos kaklelio vėžiu sergančias moteris bei skiepus nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Gerbiame šios moters iniciatyvą, šviečiant moteris ir kovojant su krūties ar gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau pastarajame pasisakyme – daug asmeninės nuomonės ir gerokai mažiau faktais grįstos objektyvios medicinos tiesos. Mes, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentės, norime padėti skleisti teisingas žinias, todėl jaučiame pareigą mediciniškai pagrįsti informaciją apie gimdos kaklelio vėžį.
Kodėl gimdos kaklelio vėžio problema tokia aktuali? Statistika išties liūdina – tai yra viena iš trijų labiausiai pasaulyje paplitusių moters mirties nuo vėžio priežasčių.
Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal paplitimą vėžio forma, diagnozuojama jaunesnėms nei 45 metų moterims. 2012 metais pasaulyje užregistruoti 528 tūkst. naujų šios ligos atvejų, 266 tūkst. moterų tais pačiais metais nuo šios ligos mirė. Didžioji dalis visų atvejų (85 proc.) pasireiškė besivystančiose šalyse. Žvelgiant į Europos šalių statistiką, Lietuvos pozicija šokiruoja dar labiau.
Mūsų šalis yra antroji Europoje pagal sergamumą bei ketvirtoji pagal mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio. Todėl natūralu ir sveikintina, kad apie tai kalbama, tačiau skaitant A.Zuokienės pranešimą, norisi pateikti keletą patikslinimų bei papildomų faktų.
Visų pirma, reikėtų suprasti šios ligos atsiradimo priežastis bei sąlygas. Visos ligos turi faktorius, kurie skatina jų atsiradimą bei progresą, tai yra – rizikos veiksnius. Kalbant apie gimdos kaklelio vėžį, pagrindinis rizikos veiksnys yra ŽPV, tačiau tai nereiškia, kad moterys, kurios nėra užsikrėtusios ŽPV niekada nesirgs gimdos kaklelio vėžiu ir atvirkščiai – moterys, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu būtinai bus užsikrėtusios ŽPV.
Statistika rodo, jog labiausiai vėžio atsiradimą skatinančius 16 bei 18 ŽPV tipus galime nustatyti daugiau nei 70 proc. moterų, kurios serga gimdos kaklelio vėžiu, tačiau tikrai ne 100 proc., kaip leido suprasti A.Zuokienė. Reikia nepamiršti, kad dažniausiai procesas nuo užsikrėtimo iki vėžio atsiradimo yra ilgas.
Svarbu žinoti ir kaip šis virusas yra perduodamas. ŽPV perdavimas yra kontaktinis, todėl juo galima užsikrėsti lytinių santykių metu bei pirštais liečiant lytinius organus. Taip pat infekuota moteris gali gimdymo metu perduoti virusą naujagimiui.
Šiuo atveju vienas iš rizikos veiksnių yra didesnis lytinių partnerių skaičius, tačiau ne vienas literatūros šaltinis pabrėžia, jog nėra korektiška teigti, kad moterys, sergančios gimdos kaklelio vėžiu, būtinai turėjo daug lytinių partnerių.
ŽPV gali daugybę metų egzistuoti žmogaus organizme, todėl sužinojus apie ligą tikrai ne kiekvienu atveju galima kaltinti partnerį neištikimybe – taip teigia nacionalinė gimdos kaklelio vėžio koalicija (angl. National Cervical Cancer Coalition. A program of the American Sexual Health Association).
Taip pat negalima pamiršti kitų šios ligos atsiradimą skatinančių rizikos veiksnių: rūkymo (slopina imuninį atsaką, o tabako skilimo produktai tiesiogiai veikia gimdos kaklelio gleivinę), hormoninių kontraceptikų (vartojant juos 10 ir daugiau metų, jau užsikrėtusioms didelės rizikos ŽPV moterims, gimdos kaklelio vėžio rizika padidėja 2 kartus), gimdymų skaičiaus (daugiau nei 7 gimdymai).
Taip pat kitų lytiškai plintančių infekcijų (chlamidiozė siejama su didelio piktybiškumo ŽPV buvimu lytiniuose takuose) ir susilpnėjusio imuninio atsako.
Taigi, tikrai nėra teisinga nagrinėti vėžio vystymąsi tik moraliniu aspektu, kaip šiuo atveju pasielgė A.Zuokienė, teigdama, jog gimdos kaklelio vėžys yra liga „iš pasileidimo“ ar perduodama „tik vyrų, nedideliais laiko tarpsniais santykiaujančių su keliomis moterimis“, ar atsirandanti dėl pačių moterų neištikimybės.
Kita daugybe mitų apgaubta tema yra skiepai nuo ŽPV. Pasaulyje ši priemonė yra pripažinta kaip viena efektyviausių pirminės gimdos kaklelio vėžio profilaktikos būdų. 2014 metais 58 pasaulio šalys ŽPV vakciną mergaitėms (o kai kurios šalys ir berniukams) įtraukė į nacionalinę imunizacijos programą.
Galime pasidžiaugti, kad Lietuva prie šios programos prisijungė ir nemokami skiepai 11 metų mergaitėms bus pradedami jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.
Klinikiniai tyrimai nurodo, kad vakcinos yra efektyviausios asmeniui, kuris dar nebuvo užsikrėtęs ŽPV. Optimalus skiepijimo laikas kiekvienam žmogui priklauso nuo lytinio gyvenimo pradžios. Nors žinoma, kad maždaug 70 proc. ŽPV savaime išnyksta per vienerius metus, o 91 proc. – per dvejus, tačiau lytiškai aktyvios moterys taip pat turi būti skiepijamos, nes taip yra apsaugomos nuo pakartotinio užsikrėtimo.
Galiausiai norime pabrėžti, jog nepaisant to, ar vakcinacija buvo atlikta, ar ne, visos 25–60 metų moterys turi kas 3 metus dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje. Šios programos tikslas – atliekant nemokamą gimdos kaklelio citologinį tyrimą, ligą nustatyti kuo ankstyvesnėje stadijoje. Daugiau informacijos jums visada suteiks jūsų šeimos gydytojas ar ginekologas.
Tik žinodami tikrus faktus bei tikrindamiesi sveikatą galėsime sumažinti mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje ir pasaulyje.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
