Aš pati vaikų neturiu. Kodėl? Todėl, kad žinau – jei jis gimtų, groteskiškai sakant, su dviem galvom ir viena koja, klykdama išbėgčiau iš ligoninės ir niekada gyvenime net neprisiminčiau jo, išbraukčiau kaip kokį šiurpų nuotykį.
Tokių kaip aš – mažuma. Kitos gimdo negalvodamos, kas laukia. Nes „reikia“, dar kažkas... Paskui ir nutinka tai, kas nutinka. Saviečiai, Papartynų kaimas... Ir ne tik.
Kiek žinau, Vilniuje, Gėlių gatvėje yra kažkoks neįgaliųjų centras. Ne kartą teko matyti žmonių, greičiausiai važiuojančių ten. Vienas toks atvejis itin įstrigo.
Skaičiau knygą, kai išgirdau kažkokį sujudimą. Pakėlusi akis pamačiau, kai vyresnio amžiaus (gal apie 60 metų) moteris tempia Downo sindromą turintį sūnų. Kas keisčiausia, kad vaikas (vadinsiu jį taip, nors jam jau kokie 20 metų mažiausiai, manau), taikiai šypsodamasis ramiai eina paskui mamą, bet ta vis tiek tampo jį.
Pastūmusi (taip, pastūmusi) ant sėdynės ir piktai kažką sušnypštusi, pati nuėjo pažymėti vilniečio bilieto. Nors vaikas ramiausiai sėdėjo ir žiūrėjo į ją, moteris vis tiek nuolat atsisukinėjo į jį tarsi tikėdamasi, jog jis kažkur pabėgs.
Dar kelis kartus pakėliau akis nuo knygos – visą laiką, jau sėdėdama šalia sūnaus, anoji moteris žiūrėjo į kitus keleivius kažkokiu įskaudintu, piktu iš nevilties žvilgsniu, tarsi tik ir laukdama, kol jos ir kieno nors kito akys susitiks, kad galėtų perlieti žvilgsniu. Nereikia nė minėti, kad moteris gėdijosi šalia sėdinčio neįgalaus vaiko...
Vos tik vyrukas krustelėdavo, motina iškart imdavo šnypšti „Sėdėk!!!“. Labai skaudu matyti...
Išlipome toje pačioje stotelėje. Downiukas elgėsi ramiai, o motina vis tampė ir stumdė jį – tai greičiau, tai lėčiau... Atrodė, kad moteris netveria savam kaily... O vaikas tuo metu mojavo kažkam kitoje gatvės pusėje, šypsojosi visiems.
Gaila, kad vargšeliui taip nepasisekė su mama. Juk ji turėtų mylėti jį tokį, koks jis yra, jei jau nutarė apskritai gimdyti... Tačiau jai gėda. Ko norėti, sovietinė karta...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
