Jiems neįdomu, kad tik dėl okupacijos mes šiuo metu negyvename taip, kaip olandai ar austrai, jiems neįdomu, kad Lietuva dėl okupacijos nuskurdo ir išsilaisvinusi visiškai neturėjo verslumo tradicijų. Dėl to atsitiesimas yra ilgas, skausmingas ir kartais karčiai nuviliantis.
Turime savo valstybėje tokių engėjų, priešo šlovintojų, kiršintojų ir amžinų Kremliaus užpakalio bučiuotojų.
Kadangi jie taip myli ne Lietuvą, o kaimyną Rytuose, visus patriotiškus lietuvius ir mylinčius savo kraštą kviečiu kurti vatnikų fondą. Kiekvienas lietuvis gali paaukoti nuo vieno euro ir daugiau, paaukoti už savo vaikus, už savo senelius už visus. Manau, lengvai surinktume kelis milijonus eurų ir šį fondą panaudotume vatnikų savanoriškai emigracijai į tyrų tyrus pasižiūrėti, kaip jų šlovinama imperija gyvena.
Pasinaudoti fondo galimybėmis galėtų kiekvienas, kuris myli, gerbia, pateisina ir myli Rusijos valdžią. Kiekvienas iš šių mylėtojų nebus kaip nors menkinamas, skriaudžiamas ar ignoruojamas vatnikų fondo valdyboje – jie laisvai be jokių problemų galės pasinaudoti vatnikų fondo galimybėmis.
Tik prieš juos savanoriškai siunčiant į svajonių kraštą, jie klausimyno forma bus patikrinami. Taip bus nustatyta jų meilės sunkumo forma. Formos bus išskiriamos trys ir pagal jas suteiktos skirtingos kelionės galimybės.
1. Teisintojėliai
Tai gali būti labai skirtingo amžiaus žmonės, kurie ir gyveno Sovietų Sąjungoje, ir gimė po jos griūties.
Jeigu tai vyresnio amžiaus žmogus, jį atskirti dažniausiai ypatingai lengva, nes jam prie ruso buvo geriau ir tokių bezpridielų kaip gėjų paradas Brežnevas tikrai nebūtų leidęs, o spaliukų eitynės buvo gražiausias gyvenime matytas vaizdinys.
Toks žmogus absoliučiai nesupranta, kaip veikia ekonomika, nes vis dar norėtų pavogti iš savo „viršinyko“ kokį šlapdešrės galą ar langų rėmą, o kai už prastą darbą būna atleidžiamas, jam tai yra nesuvokiama, nes prie ruso darbą gaudavo ir visiški „alchašai“. Ir jis, kaip geriantis darbe tik penktadieniais, dar ir pagyrimo raštus gaudavo.
Jis absoliučiai nesupranta laisvo žodžio, nes jam lyg tokio ir nereikia. Žodžio laisvė? Kam?
Tarp teisintojėlių gali būti ir absoliučiai kritiškai nesugebančių mąstyti jaunuolių, kurie teisina Ukrainos „fašistų“ žudymą Donecke ir yra įsitikinę, kad Putinas – tai neįvertintas pasaulio lyderis, kovojantis už tikrą šeimą, o supuvę Vakarai su savo laisvėmis ir lengvai prieinama pornografija yra baisiau už visus nepateisinimus Kremliaus aneksavimus ir kitus dalykus.
Didžiausia ironija yra tai, kad turbūt tas suklaidintas jaunuolis savo aplinkoje ir yra labiausiai supuvusia Vakarų pornografija besinaudojantis ir besimėgaujantis pilietis.
Šioji žmonių grupė iš vatnikų fondo gaus kelionę į Rusiją. Bet nė nesvajokite apie Maskvą ar Sankt Peterburgą, kur Vakarų įtaka jau gan didelė, yra gražių kavinukių, galima ir sūrainį nusipirkt, ir į gražias parduotuves nueiti. Siųsime jus kiek tolėliau: Čialiabinskas, Omskas ar Ufa.
Iš mūsų fondo gausite pilną kelionės finansavimą ir dar vietiniame „barake“ kambario nuomą pusei metų apmokėsime. Ir vizą parūpinsime, ir darbo leidimus gausime. Galėsite ten susirasti darbelį, dirbti, džiaugtis absoliučiai nepakitusia aplinka dar nuo 1980 metų, dainuoti rusiškas daineles ir maukti tikrą rusišką degtinėlę. Kad ir kasdien. Kad ir darbo metu.
Grįšite į sau mielaus laikus, kai skųstis nebuvo kuo, o jei ir buvo, tai to daryti negalėjote, nes įstatymai neleido. Kasdien veizėsite rusišką televiziją, kur rodys rusiškus serialus, o internetas bus lėtesnis nei Lietuvoje 1999 metais.
Sėkmės ir ura!
2. Raudonieji
Šioji grupė žmonėms, kurių vergiškos galvos kadaise jautė sovieto švelnų tapšnojimą ir netgi gyveno geriau Sovietų Sąjungoje, nei gyvena dabar. Ir to priežastis labai paprasta – jie tarnavo rusui. Patys engė lietuvius. Kenkė lietuviams. Kenkė Lietuvai. Skųsdavo lietuvius. O už tai gaudavo didesnį lašinių paltį, geresnę supuvusią „šūbą“, geresnį susmirdusį darbą ir šiaip geresnes sąlygas toje sovietų pekloje.
Bet Lietuvai išlaisvėjus, šitie kenkėjai prarado visas sąlygas. Visus blatus. Viską. Ir visą gyvenimą reikia pradėti iš naujo. O kaip pradėti, jeigu iš esmės esi kvailas? Kvailas todėl, kad nieko nemoki, nieko nesugebi, esi absoliučiai netalentingas, o ir išgerti nevengiantis.
Kadangi prie ruso užteko tokiam tik įduoti kitą ir viskas būdavo tvarkoje, dabar laisvoje šalyje tokių nebereikia. Dabar reikia dirbti. O kas baisiausia – dabar reikia dar ir tobulėti. Ir ne tik mokykloje, bet ir visą gyvenimą. Mokytis naujų įgūdžių, kalbų ir kitų dalykų. Tokiam kenkėjui tai atrodo absoliučiai neįmanoma. Absoliučiai nesuprantamas dalykas.
Todėl toks ir burnoja ant Lietuvos, ant Landsbergio, ant viso laisvojo pasaulio. Kad iš jo atėmė, jo garbę pamynė, jis ne už tokią Lietuvą kovojo. Galėtum tokio klausytis ir klausytis. Tokie yra užknisę laisvus piliečius jau senų seniausiai ir net bloga nuo jų kalbų.
Taigi tokiam iš vatnykų fondo skiriama jau antra kategorija ir kitokios sąlygos. Tokį mes iš vatnykų fondo siunčiam jau su pasiryžimu praleist svajonių šalyje bent 5 metus. Po penkių metų, jeigu parodai, kad ten tau blogai ir laisvoj Lietuvoj tikrai geriau, pereini sunkius psichologinius testus ir visa kita, – gali grįžti. Ir kad daugiau neburnotum ant Lietuvos, supratai?
O jeigu vėl pradeda burnoti, tokį vėlgi siunčiam dar toliau, bet jau į kokį kaimą su 500 žmonių ir sumokam už bilietus ir net metus apmokame apgyvendinimą kokioj troboj be krosnies. Darbo leidimą dar įgūdžių nepraradęs toks pilietis tikrai susiras pats, o draugelių ir naparnykų su gausiomis dovanom bus pilna troba nė nemirktelėjus. Gero gyvenimo, tovarišč :)
3. Stalininiai
Šioji kategorija pati sunkiausia ir veikiausiai neišgydoma, nes netgi realiai nesuprantama, kaip ir kodėl žmonės tokie tampa. Tai žmonės, kurie ne tik teisina sovietų okupaciją ir džiaugėsi joje gyvendami, bet teisina Stalino nusikaltimus, trėmimus, žudymus, prievartavimus ir teigia, jog Lietuva gi pati įstojo savo noru į Sovietų Sąjungą. Tai jau pati sunkiausia įmanoma forma, randama Lietuvoje.
Jiems visiškai pateisinamas kraugeriškas Lietuvių tautos žlugdymas kai gyvuliniais vagonais buvo tremiami Lietuvos žmonės į šalčiausius Sibiro kraštus be drabužių, be paprasčiausių sanitarinių sąlygų ir be minimalaus žmogiškumo. Jie nesupranta, kad tokiose kelionėse mirė tūkstančiai mažų vaikų, senų žmonių ir net stiprių vyrų bei moterų. Jie nesupranta, kad atsidūrę Sibiro tyruose žmonės visiškai nieko neturėjo – draugų, pinigų, darbo ir kitų gyvenimui reikalingų dalykų.
O kad Stalino režimas žudė ir darė totalų Lietuvių tautos valymą nuo menkiausio pasipriešinimo – jam nė motais. Tokiam žmogui partizanas buvo baisiau nei stribas. Atvirkščiai – stribas jam atrodo tiesos ir laisvės nešėjas, nes gi partizanai patys provokavo stribus ir dar partizanai plėšė savus žmones. Jam tokie dalykai kaip sausio 13-osios išvis menkniekis. Kas gi jam, jei nerūpi tūkstančiai mirčių, nerūpės gi keliolika…
Tokiam mes iš vatnykų fondo skiriam didžiausią sumą, nes meilės forma labai sunki. Apmokam kelionės bilietus iki Sibiro, geriausia iki mažo kokio sibirinio miestelio, kur vasara trunka 3 mėnesius, o žiemą spaudžia iki -50. Nuperkam tokiam tame kaime trobą. Didelę. Bet su sąlyga, kad ten siųsime ir kitus šia forma sergančius piliečius.
Naujas namas perkamas tik tada, kai name apsigyvena daugiau nei 50 žmonių. Namas tuščias. Yra tik grindys ir vidury namo maža krosnelė. Malkų nėra. Patys prisirinks. Darbo irgi nėra. Kam tau pinigai? Vis tiek nėra ką pirkt. Šūbos neduosim. Pasisiųs pats pasigavęs kokį gyvūną. Vasarą pilni miškai gėrybių – maisto bus. Tokio žmogaus mes jau Lietuvoje nelaukiame ir linkime geros kloties Sibiro tyruose.
O kas liūdniausia, kad kraugeriškas Sovietų režimas galiausiai nužudydavo tuos, kurie išduodavo savo tautą, nes kam reikalingas išdavikas? Gi dar netyčia išduos ir patį režimą.
Ir visi tie, kurie yra paklydę dabar… pasidomėkite istorija ir atsikvošėkite, nes būtent išdavikai būna pirmos kraugeriškų rėžimų aukos.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
