Dažniausiai vedama, ištekama ar sumetami skudurai dėl kitų paskatų: gražus (graži), turtingas, įžymus ir pan. Dažniausiai susižavėjimas sutapatinamas su meile. Kad ši problema aktuali, liudija daugelis straipsnių šiame portalo skyrelyje.
Štai Ema rašo, jog nusivylusi vyrais, nes jie visi skystablauzdžiai. Tuo tarpu vyras rašo, kad jo žmona domisi visokiomis mantromis, tantromis, jogomis, dvasiomis, o seksu visai nesidomi. Skaitytoja A iškėlė vyrui sceną, nes šis iki išnaktų sėdėjo su kaimo boba...
Emocinis intelektas daug lemia mūsų gyvenime. Žodžiu, problema sena kaip ir mūsų pasaulis. Sugyventi dviems skirtingos lyties ir nevienodo mąstymo žmonėms ne taip paprasta. Tai savotiškas menas, kuris ne visiems prieinamas, nors reikia visai nedaug – tik suderinti skirtingus charakterius ir pirmiausia rūpintis ne savimi, o kitu.
Visi mes girdėjome apie žmogaus intelekto koeficientą. Kiekvienas iš mūsų paveldime aukštesnį ar žemesnį intelekto koeficientą. Šis lemia tik apie 20 procentų mūsų sėkmės. Didžiausią vaidmenį gyvenime vaidina emocinis intelektas (EI), kurio nenulemia mūsų genai. Apie jį daugelis net nenutuokia, o svarbiausia – nežino, kad jį galima tobulinti.
Idealu, kuomet abu šeimos nariai pasižymi aukštu emociniu intelektu. Tokiu atveju darna užtikrinta. Bet jeigu vienas iš jų pasižymi aukštu EI, o kitas žemu, konfliktai neišvengiami, nes pastarasis neretai daro „iš musės dramblį.“ Blogiausias variantas, kuomet abu sutuoktiniai pasižymi žemu EI. Tokios šeimos negali išvengti rimtų incidentų.
Neužmirškime, kad pyktis gimdo pyktį, o gėris – gėrį. Čia nekalbama apie tuos, kurie mėgsta sistemingai perdozuoti alkoholio. Tokiais atvejais konfliktų priežastis būna alkoholinė psichozė, o pasekmės neretai labai liūdnos.
Aukštu emociniu intelektu pasižyminčio žmogaus bruožai: atsparus stresui, nebijo atsakomybės, rūpestį kitais derina su tikslų siekimu, stengiasi įsijausti į kitų žmonių padėtį ir juos suprasti, empatiškas.
Norint valdyti emocijas, pirmiausia, reikia pažinti save, išmokti į save pažvelgti iš šalies. Emocijos pasireiškia baime, džiaugsmu, pykčiu, liūdesiu. Emocijos daro mus gilesnius, labiau patyrusius ir įdomesnius sau bei kitiems.
Pyktis-neigiama emocija. Jis dažniausiai griauna (taip pat ir šeimą). Pyktis trukdo blaiviai išanalizuoti padėtį, skatina elgtis neapgalvotai. Žalingos pykčio išraiškos: agresija ir autoagresija.
Pyktį nuslopinti galima labai paprastu būdu. Jo priepuolio metu skaičiuokite iki 4, įkvėpkite ir skaičiuodami iki 2 – iškvėpkite. Kartoti keletą kartų. Kilus pykčiui šeimoje, galima naudoti ir 5 minučių taisyklę. 5 min. ramiai kalba, savo argumentus dėsto vienas, po to 5 min. – kitas. Tačiau kai kada pyktis žmogui padeda. Pavyzdžiui, sportuojant, kovoje ar sunkiame žygyje jis mobilizuoja jėgas, todėl sveikas pyktis naudingas.
Šeima yra mažas kolektyvas, todėl visi darbai turi būti paskirstyti visiems jos nariams. Štai pavyzdys. Šeima papietavo. Reikia išplauti indus. Pirmas variantas. Žmona pikta, sukandusi dantis juos plauna. Vyras guli ant sofos ir skaito laikraštį. Vaikas išbėgo į kiemą. Antras variantas. Po pietų moteris maloniu balsu sako: „Vyručiai, kuris man galėtumete padėti išplauti indus?“
Svarbiausias darnios šeimos garantas – abu sutuoktiniai privalo tobulinti savo emocinį intelektą. Kaip tai padaryti, šiais interneto laikais lengva surasti. Tuomet nepasitaikys klaidų, kurios daromos neretoje šeimoje. Pirmiausia – grubumas (kvailys, debilas, asilas, karvė), nekalbystė, vyro nušalinimas nuo tėvo pareigų, pašalinių žmonių įsileidimas į šeimą ar seksualinė disharmonija.
Fizinės meilės svarba poros gyvenime
Seksualinė disharmonija dažnai pasitaiko tada, kada ryškiai skiriasi moters ir vyro temperamentas, kurį nulemia lytinių hormonų koncentracija jų organizme. Tokią padėtį įmanoma pakoreguoti.
Vyrams verta priminti, kad nuo hormono testosterono koncentracijos priklauso ne tik jų potencija. Sumažėjus testosterono kiekiui, mažėja jėga ir ištvermė. Tačiau papildyti šio hormono kiekį galima atitinkamu maistu ir sportu.
Intymiuose santykiuose su žmona iniciatyva turi priklausyti vyrui. Jis turėtų įsisąmoninti, jog nėra šaltų moterų, tik kai kurioms reikia daugiau laiko sužadinti. Deja, ne kiekvienas vyras žino, koks jo moters orgazmo tipas: klitorinis, vaginalinis ar mišrus, todėl nelabai išmano, ką reikia daryti preliudijos metu.
Ne retas jų stengiasi tik pats patirti malonumą. O turi būti priešingai. Vyras turėtų padaryti viską, kad žmonai būtų malonu. Tada ir jis patirs malonumą. Žmogui, priešingai nei kitiems primatams, lytiniai santykiai tarnauja ne tik giminės pratęsimui, bet ir gyvenimo džiaugsmui. Jie dvasiškai suartina sutuoktinius ir stipriną abipusę meilę.
Jeigu šeima sveikai gyvena, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nikotinu ar kitais nuodais, nevengia sporto ir reguliariai mylisi, jų meilė gali trukti iki pat gyvenimo pabaigos. Su amžiumi vyras gali vis ilgiau ir ilgiau atlikti „savo pareigą“ (žinoma, intervalai tarp „seansų“ ilgėja, nes nuo amžiaus nepabėgsi), o moteriai tai neretai suteikia daugybinį orgazmą. Ši taisyklė galioja tik tada, kada yra vienas, pastovus partneris, kurį esi gerai išstudijavęs.
Kažkada viešpatavęs mitas, kad moterys po menopauzės netenka seksualumo, jau seniai paneigtas. Prieš keletą dešimtmečių šviesios atminties savo šefo (jam tada buvo beveik 60 metų) paklausiau: „Kokie Jūsų santykiai su žmona, ar dar neišblėso meilė?“ Anas atsakė: „Kokia čia meilė! Beliko tik pakantumas.“
Jeigu gerbiamas skaitytojas mano, kad tokios poros yra išimtis, jis labai klysta. Tokių porų apstu. Nemažai vyrų dėl netinkamo gyvenimo būdo ar dėl nesantaikos šeimoje fizinę meilę pamiršta jau įžengę į šeštą-septintą dešimtmetį! Jie save jau nurašė. Meilė išblėso, varpa susitraukė, jausmai atšalo...
Jie nežino, kad meilę reikia puoselėti. Nežino, kad žmonai reikia dovanoti gėlių be jokios progos, kad kiekvieną dieną ją reikia aistringai pabučiuoti (nepriklausomai nuo jos amžiaus).
Gyvenimas – tai teatras, kur kiekvienas esame artistas. Deja, ne visiems savo vaidmenį pavyksta gerai ir natūraliai atlikti, nes nesugebame įsisąmonininti, kad gyvenimas yra grožis, kuris mums skirtas tik vieną kartą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
