Mano nuomonė apie komentarus pradėjo formuotis, kai pora draugių pateko į žiniasklaidą. Kokios kandžios žmonių replikos, net nežinant visos žmogaus istorijos. Patyriau ir pati kandžių ir nemalonių replikų skonį, kai dalyvavau vieno iš portalų konkurse.
Susidaro toks įspūdis, kad žmonės pasitenkina, kai ant kitų „varo“ be jokios priežasties. Ar čia taip pyktis išliejamas, ar intelekto stoka, ar kas?
Viską vainikavo tenisininko Ričardo Berankio nesėkmingas pasirodymas olimpiadoje. Žmonių replikos buvo baisios. Tikiuosi, jis protingas ir neskaitė nė vienos.
Negi jūsų gyvenime nėra buvę nelaimių ar blogų dienų? Galų gale gal tiesiog laimėjimas nebuvo lemtas ir šis įvykis jį užgrūdins?
Kad ir kaip būtų, atrodo, bet kokiam šalies kampely būdama ginsiu savo tautietį. Tik kuo toliau, tuo labiau man darosi gėda. Jei norime ką nors išsaugoti, ką nors turėti, turime būti supratingesni. Bet supratingų žmonių gretos tiesiog retėja. Ne veltui sakoma, kad kartais geriau patylėti.
Pati esu ne Lietuvoje, todėl kiekvieną grįžimą į namus labai vertinu, džiaugiuosi, visiems giriuosi, kad važiuoju namo. Be abejo, aš esu emigrantė, turiu ir giminėje žmonių, kurie peikia už tai. Aš išdaviau Lietuvą, aš nepadedu pensininkams pragyventi ir taip toliau.
Nors gyvenu toli, dar nereiškia, kad išdaviau Lietuvą. Remiu jaunus sportininkus/bėgikus, kiekvienais metais dalyvauju projektuose, skirtuose vaikams. Bet žmonės nenori klausytis, ką tam tikras žmogus nuveikė gero ar blogo ar ko jis siekia, paprasčiau yra tiesiog pasmerkti.
Nesakau, kad visi mūsų tautiečiai yra tokie. Bet noriu paklausti tų šiurkščias replikas mėtančių žmonių: ar savimi didžiuojatės?
Laikas – toks brangus dalykas, o jis taip greitai bėga. Kiekvienas jį išnaudojame pagal savo galimybes, bet linkiu praplėsti galimybių ratą. Aš visada paklausta, kaip apibūdinčiau save, atsakau, kad esu teigiama asmenybė.
Aš nenoriu nieko skriausti, noriu nejausti nereikalingo pykčio, esu visada gera kitiems. Net sunku būtų pagalvoti, kad visi nenori būti tokie. Visokių žmonių yra, visokių reikia, bet linkiu būti supratingesniems, nes kitaip tos mūsų Lietuvėlės tikrai neliks. Norint gauti, reikia duoti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
