Komentatoriai mane seniai piktina, bet tik šitas įvykis privertė mane garsiai apie tai prabilti. Visi žinome posakį, kad apie mirusįjį arba gerai, arba nieko. Bet perskaitęs komentarus matau, kad kiti pila viską ant žmogaus tada, kai jis jau nebegali apsiginti.
Žinoma, yra komentarų, kurie pasižymi subtiliu humoru ir pagarbos jausmu, bet kiti – Dievuli švenčiausias. Žmonės, ar jūs neturite sąžinės? Ar jūs neturite artimųjų?
Perskaitęs komentarus aš pagalvoju, kad juos rašo žmonės, kuriems nelikę nieko švento. Vietoj to, kad palinkėtų artimiesiems ramybės ir susikaupimo, pila ant velionio purvą. L.Donskis dabar narstomas po kaulelį. Kažkam užkliuvo jo kilmė, kažkam – griežta nuomonė Ukrainos ir Rusijos klausimu.
„Jis buvo jankiams sielą pardavęs“, „Kodėl šis žydas negalėjo anksčiau kojų pakratyti?“, „Žinos, kaip Ukrainai subinę laižyti...“ – ir tai tik keli komentarai.
Šlykštu ir žema, kai žmogus tampa apkalbų ir šmeižto objektu. Tuo labiau, jau po mirties. Jis jau niekaip nebeapsigins. Šlykštu ir žema kalbėti tai, kas teršia tokio iškilaus žmogaus atminimą. Ar nuo to jūs tapsite švaresni? Ar tapsite tyresni? O gal tapsite laimingesni ir patirsite emocinį pasitenkinimą? Manau, kad ne.
Taip kalbėdami tik tapsite eiliniais, beširdžiais gyvuliais. Man šis žmogus buvo moralinis, etinis ir intelektualinis etalonas. O štai dabar jis drabstomas purvais. Kai kas mėgina „įkąsti“, kad daugelis žmonių miršta ir anokia čia tragedija. Bet tokių žmonių, kaip jis – maža.
Ir viskas jau po fakto! Žmogaus neliko. Gerbiamieji komentatoriai, kartais pagalvokite apie pagarbos mirusiajam jausmą. Kada nors, kai nelaimė nutiks jūsų brangiam žmogui, ir patys tos pagarbos norėsite.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
