Šiame kontekste man ir parūpo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų veiksmai, kurie dabar tarsi popso stiliumi lieja ašaras graudžias. Aš manau, kad jie dabar privalėtų visuomenei dorai paaiškinti, kodėl iš jų surengtos pasalos net trys galimi kontrabandininkai elementariausiai pabėgo? Juk pasaloms ir kitoms specialioms operacijoms jie rengiasi iš anksto, tad kas nutiko? Kodėl jie susimovė?
Metinės statistikos negailestingos. Kasmet yra apkandžiojama tūkstančiai žmonių ir dažniausiai šunininkai vis kartoja vieną tiesą, kad jų šunys yra geri ir žmonių jie visiškai nepuola. Šią mantrą apie taikos balandžius šunis dabar stvėrė ir pasieniečiai – kad jų Ramzis buvo mokytas, protingas ir panašiai. Bet iš kur tūlam žmogeliui žinoti, koks tas šuo?
Jei aš pamatysiu vilkšunį prieš save, ar aš privalėsiu dar žinoti, kad jis mokytas? Kodėl pasienio pareigūnas paleido tarnybinį šunį, nors, kaip skelbiama, pasieniečiai buvo informuoti, jog tuose miško plotuose vyks medžioklė? Ar tai nereiškia pasieniečio aplaidumo vykdant pareigą?
Matyti, pareigūnai pamiršo, kad žmogus su žmogumi dar gali padiskutuoti, o su šunimi? Turbūt ne šiaip sau sugalvotos yra šunų vedžiojimo taisyklės.
Man teko dirbti kalėjime. Pamenu, kad LR Bausmių vykdymo kodeksas leidžia prieš nuteistuosius naudoti šunis tiktai labai išskirtinais atvejais – kaip ir šaunamaisiais ginklais. O laisvėje reikalavimai, man regis, dar griežtesni.
Kitas dalykas mane dar labiau glumina – įvairūs komentarai ir aiškinimai, kad šuns gyvybė ženkliai vertingesnė už žmogaus. Bet ar išties? Visiems kurie taip rašo, siūlau ryte pažvelgti į veidrodį ir paklausti savęs, ką jie mato prieš save?
Be to, pasieniečiai garantuoja, kad jų šuo visais atvejais elgsis deramai. Atsakingas žmogus to nepasakytų ir už kitą žmogų. Pamenu aš vieną straipsnį, kuomet paštininkai piktinosi, kad draugiškiausiais laikomi labradorai juos be priežasties apkramsnoja, o čia vis dėlto aviganis.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Žinote, atsiribojant grynai nuo šios istorijos ir grįžtant į kalėjimo laikus, tai kartą pamenu, kai Įskaitos skyriaus pareigūnė suėjus kalinimo terminui paleidinėjo nuteistąjį – asmenį, kuris kalėjo už žiaurų elgesį su gyvūnais. Ji, dar prieš duodama jam pasirašyti paleidimo dokumentus, atskaitė ilgą pamokslą, kad jisai skriaudžia gyvūnus.
Sutinku, skriausti gyvūnų niekam nevalia. Bet ta pati pareigūnė paleidinėjo ir tokius žudikus kaip Nerijus Kriukas – tai vykdavo dažnokai prie mano akių. Ir ji tam, kuris nudūrė jauną žmogų, bei kitiems jo sąžinės broliams nieko nepamokslavo. Tai ar neparadoksalu?
Aš čia bendrai apie žmonių mentalitetą, nes mes dabar prilyginame gyvūno gyvybę žmogaus, tai manau, kad mes tuomet ir neturime moralinės teisės piktintis žudikais. Dabar visi tinklai ošia – girdi, reikia duoti kaip už žmogaus nužudymą. Bet jie turbūt niekuomet neužduoda sau klausimo, ar jie norėtų, kad jų artimo žmogaus žudikas gautų tiek pat kiek ir šuns?
Visuomet stebėjausi žudikų atsainiu požiūriu į žmogaus gyvybę, bet dabar matau, kad nėra ko, nes tokia visuomenė. Ir, anot absoliučios daugumos komentatorių, žmogus lygus šuniui arba dar žemiau... Aš noriu parašyti, kad aš irgi myliu gyvūnus, o ypač katinus, bet žmones vertinu dar labiau...
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Be abejo, jūs pamenate, kaip tų pačių pasieniečių kolegos nušovė 18 metų vaikiną, kurį net sulaikius jam būtų grėsusi blogiausiu atveju bauda. Bet pas mus visi ištroškę kraujo plojo katučių. Rėkė ir trynė rankomis, oi, gerai! Kaip gerai! Bet ką jautė to nušauto jaunuolio motina?
Neteisinu aš kontrabandos, bet ar už tai jau galima nušauti? Tuomet visi aiškino, kad atsitiktinai ir netyčia, bet kaip taip galima ir prašauti? Man teko irgi mokytis šaudyti iš tokių pačių ginklų, bet, nors ir būdamas labai prastas šaulys, taip tikrai neprašaudavau, kad pataikyčiau į taikinį.
Dabar lygiai tokia pati liūdna visuotinė psichozė dėl nušauto šuns, kaip kad džiaugsminga tuomet, kai buvo į Anapilį pasiųstas vos pilnametystės sulaukęs jaunuolis. Ir dar jie stebisi, kad per valandą iš Lietuvos išvyksta penki žmonės...
Gal parašiau dabar daugiau nei derėjo ir kiek emocingai, bet tai tiktai todėl, kad Lietuvoje aš dar vis naiviai geidauju žmogiško požiūrio į žmogų, o ne jokiais būdais šuniško...
Nesiekiu teisinti ar smerkti, aš noriu tiesiog mesti objektyvų žvilgsnį į šią situaciją, kuria prieš Seimo rinkimus dabar bandoma pasinaudoti. Taip šuns gaila, bet nepaisant to, ar kaltas vien tiktai šaulys? Taisyklės turi galioti ne tik Arvydui Komskiui, bet ir, aišku, pasieniečiams...