Na, o pastarųjų dienų įvykiai ne tik priverčia plačiai išsižioti, bet ir kaitina kraują, kai tylėti neįmanoma. Kalbu apie pokyčius Sveikatos reikalų komitete, Sveikatos apsaugos ministerijoje ir naujai teikiamas įstatymų pataisas.
Šįkart rašau apie dirbtinį apvaisinimą. Buvo priimtas pažangus, pasaulinius standartus atitinkantis įstatymas, nustatantis dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje tvarką. Tuo džiaugėsi tiek pacientai, tiek pažangioji medikų bendruomenės dalis, tiek ir užsienyje gyvenantys, šioje srityje dirbantys medikai.
Buvo pradėti kurti poįstatyminiai aktai, diegiami nauji universitetiniai centrai, pradėtas planuoti naujausiais mokslo įrodymais pagrįstas pacientų gydymas. Deja, džiaugėmės per greitai.
Politinėje arenoje pasirodę naujieji Lietuvos artojai nusprendė buldozeriais sulyginti pradėtas iniciatyvas ir grąžinti Lietuvą į balanos gadynės ir žagrės laikus. Naujai teikiama įstatymo pataisa yra dar vienas įrodymas to, kaip purvinais batais bandoma sutrypti tuos šviežius daigus, kurie drįsta kelti galvą į dienos šviesą.
Tokie, matyt, yra „Naisių karalystės“ agronomijos principai. Tai jau bandėme ir anksčiau. Baisiausia, kad mojuojama kryžiais ir argumentais net nesuvokiant jų pasekmių ateinančiai kartai.
Taigi jei jau kalbame apie trijų embrionų sukūrimą ir perkėlimą į gimdos ertmę, tai faktiškai reiškia, kad vienam nėštumui pasiekti reikės bent 15 kiaušialąsčių, šaldomų tradiciniu būdu. Jei laikytumės naujai siūlomo įstatymo, tam reikėtų dar daugiau kiaušialąsčių, nes šaldyti jas techniškai sudėtinga ir jos ne tokios atsparios šaldymo procedūrai. Tam reikėtų daugiau stimuliacijos procedūrų ir didesnio medikamentų kiekio.
Kas iš to išloštų? Ogi farmacijos kompanijos, kurios džiaugtųsi padidėjusiu pelnu. Tačiau tai daugiau kainuotų ir valstybei, t.y. mums visiems, vaikų darželiams, ligonių kasoms bei senelių slaugos namams. Tačiau dalis „pažangiai“ mąstančių sveikatos politikų miegotų ramiai, nes „išreiškė“ tautos valią.
Dar įdomesnė situacija būtų toms poroms, kurioms kaskart reikėtų panaudoti 3 spermatozoidus, kad būtų apvaisintos 3 kiaušialąstės. Kai kuriais atvejais reikia atlikti testikulų (sėklidžių) biopsiją, kad būtų surasti 3 spermatozoidai. Dabar tai reikštų nebe vieną, bet bent 5 testikulų biopsijas. Nežinau, ar bent vienas politikos vyras ryžtųsi tokiam „gydymo kursui“, nekalbant jau apie išlaidas.
Ar tai nauji argumentai? Ne, ne nauji. Tačiau Lietuvos didžiavyriai, kurie jau tikriausiai turi vaikų ar net anūkų, elgiasi kaip trys išmintingos Rytų beždžionės: nieko nematau, negirdžiu ir nekalbu. Jei atveriu burną, tai stengiuosi nieko tokio nepasakyti, kad tik neįskaudinčiau savo aplinkos ir, neduok Dieve, neprarasčiau pajamų ir pozicijos.
Noriu paklausti ir naujojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kurį iki šiol teko pažinti kaip pažangų naujos kartos mokslininką ir visuomenės debatų ekspertą: ar ilgi skvernai ir ministro kėdės blizgesys taip užlipdė ausis ir aptemdė akis, kad jau nebematote ir negirdite tų bevaikių šeimų, kurių vienintelė gyvenimo prasmė yra susilaukti vaikų.
Kas trukdo pastatyti į vietą bažnytininkus, jei jau drįstate parodyti vietą alkoholio gamintojams? Jei jau remiatės sveikatos politikos argumentais, tai žinote, kad mūsų visuomenėje trūksta vaikų. Vidurinė karta išsivažinėjo, jaunoji taip pat pustosi padus.
Kartais nepagalvojate, kad greitai nebeliks kam jūsų gydyti, slaugyti ir net gražiai palaidoti? Tautos genocidas tęsiamas. Tas oficialus milijonas, kuris gruodį paliks Lietuvą (neoficialusis jau seniai paliko), elgiasi visiškai teisingai ieškodamas laimės svetur.
Noras turėti vaikų greitai įvykdomas čia pat esančiose Skandinavijos šalyse ar kiek toliau. Tik, deja, didžioji dalis šių vaikų jau ne tik nenorės grįžti į savo tėvų šalį, bet ir dirbs kitoms visuomenėms ir slaugys kitus senolius.
Atskiros eilutės čia nusipelno ir naujoji Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, kurios vieši pareiškimai minėtu klausimu jau sukelia nebe pyktį, bet graudų juoką. Na, o jos disertacijos argumentus bei požiūrį į jaunimo lytinį švietimą žadu panagrinėti kitame atvirame laiške.
Nesitikiu, kad dalis skaitytojų sutiks su mano komentarais. Na, o iš drabstytojų purvais gardžiai pasijuoksiu. Tačiau tikiuosi, kad bent dalis sveikai galvojančių tautiečių sugebės kritiškai pažvelgti į vykstančius įvykius ir aiškiai įvardyti tautos išrinktiems didžiavyriams, kad laikas pradėti rūpintis žmonėmis, o ne partijos reitingais ir interesais. Kadangi medikų bendruomenė jau pavargo rėkti į kurčiųjų ausis.
Dr. Rita J.Laursen yra vaisingumo klinikos gydytoja (Danija).
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
