Į akis krenta tai, kaip skirtingi prekybos tinklai skirtingai reaguoja į pastebėtą klaidą – kainos lentynoje ir čekyje skirtumą pirkėjo nenaudai.
Pirmojo prekybos tinklo parduotuvė už pastebėtą klaidą kaip kompensaciją įteikia 2 eurų dovanų kuponą. Pamačiusi čekį pamainos vedėja susierzina, apšaukia pardavėjas už neatidumą spausdinant kainas lentynose. O kompensacijos sistemą žinantį pirkėją čekiu apdovanoja.
Tiesa, visada keistai žvilgsniu tikrina, ar žinai, kas tau, pirkėjau, priklauso. Bet kadangi aš tai žinau, iš šio prekybos centro dažnai išeinu „praturtėjusi“ 2 eurų kuponu.
Antrojo prekybos centro parduotuvė jokių kompensacijų neteikia. Tik pretenzijos, kad nesame supratingi pirkėjai, nes neužjaučiame vargšų darbuotojų, kurių akivaizdžiai yra per mažai, o kainos, pasak vedėjos, keičiasi kas valandą.
Šios parduotuvės iš tiesų turi tą problemą, nes kartais 3 skyrius aptarnauja viena pardavėja, tačiau tai tikrai ne pirkėjų problema. Lai uždaro parduotuvę, jei nėra kam dirbti, arba greičiau parduoda savo tinklą.
Klientų apgaudinėjimas nėra niekaip pateisinamas. Ten apgaudinėjimo sistema yra akivaizdi (neteisingai sureguliuotos svarstyklės, nesutampančios prekių kainos) – man ir vyrui aiškintis ten tenka kas antrą kartą.
Susiję straipsniai
Paskutinį karta vedėja paklausė: „Tik 2 kainos neteisingos, taip?“ ir sunkiai tvardydama negatyvias emocijas grąžino kainų skirtumą.
Trečio prekybos tinklo parduotuvėje klaidos ištaisyti nėra galimybės. Jei paskaičiavo didesnę kainą nei nurodyta lentynoje, tos prekės negalėsi nusipirkti, nes jos už lentynoje nurodytą kainą tiesiog neparduos.
Į kitą parduotuvę vien dėl mėgstamo mineralinio vandens, kuris už neatitinkančią kainą yra parduodamas čia, važiuoti neketinau. Tačiau tokie argumentai neveikia. Arba leiskis apgaunamas ir nereikalauk jokios teisybės, arba eik iš čia be tau reikalingos prekės.
Visi šie išvardinti atvejai pasitaikė daug kartų, o mano viešai išsakytos mintys atsirado tik perpildžius kantrybės ir tolerancijos taurę.
Kekvienas tinklas elgiasi skirtingai, tačiau visi žiūri į pirkėją, reikalaujantį teisingos kainos, kaip į nesupratingą, juos reketuojantį individą.
Kam nors gal pasirodys, kad elgiuosi lyg medžiotoja, tačiau siaubingai nepakenčiu būti apgaudinėjama, nekalbant apie „klaidos“ vertę.
Niekada neužlaikau eilės, jau sumokėjusi perskaitau išspausdintą čekį. Tikrai nenoriu gaišti laiko, kreiptis į „Informaciją“, deja... Niekada „neapsirinkama“ pirkėjo naudai, o išgirsti „atsiprašau“ apskritai didelė retenybė.