Žiniasklaidai ir visuomenei dėl to reiškiant pasipiktinimą valdžia bando vaizduoti jautrumą šiuo klausimu, bet lendantys aplaidumo ir pareigų neatlikimo faktai tiesiog šokiruoja.
Pasirodo, kad už skiriamą nedidelį finansavimą nieko gero nepadaroma, o jei padaroma, tai ne tie darbai arba jie neturi esminės reikšmės kalno būklei. Sunku suvokti, jog darbai vykdomi be reikiamos dokumentacijos (projekto), be visapusiško kalno problemos ištyrimo (atliekama tik fragmentiškai) ir apskritai viskas tik imitacija norint išleisti lėšas, skirtas kalno tvarkymui.
Dabar gana ramiai ir atvirai viešai pareiškiama, kad dėl to nėra atsakingų asmenų, nes nėra parašų, dokumentų ir teisingai priskirtos institucijos Gedimino kalno tvarkymui. Padėtis toliau negerėja, nes prasidėjo tąsimasis, kas toliau turi tvarkyti Gedimino kalną.
Manau, kad už pareigos tvarkyti Gedimino pilies kalną neatlikimą atsakingi pareigūnai nedelsiant privalo būti labai griežtai nubausti, teisėsaugos institucijos privalo atlikti tyrimus dėl lėšų panaudojimo, atsakingus už Gedimino kalną valstybės tarnautojus dangstę ir rėmę labai aukšti politikai ir valdininkai privalo būti išaiškinti ir nubausti.
Reikia tučtuojau paskirti naujus žmones, kurie būtų pajėgūs nedelsiant imtis reikiamų veiksmų Gedimino kalno išsaugojimui.
Būtina atkreipti dėmesį ir pažymėti, kad esant tokiai sumaišties situacijai privalo imtis iniciatyvos Prezidentė. Dabar tik jos tiesioginis įsikišimas ir subūrimas bendram darbui būtų pats veiksmingiausias ir greičiausias variantas išgelbėti Gedimino kalną.
Gedimino pilis yra ne tik sostinės Vilniaus, bet ir visos Lietuvos simbolis, todėl tai yra prezidentinio lygio klausimas ir net moralinė pareiga.
Taip pat noriu padėkoti žurnalistams, visuomenininkams, politikams ir paprastiems žmonėms, kurie nuoširdžiai rūpinasi Gedimino kalno būkle. Toks lietuvių neabejingumas džiugina, nes rodo, kad Lietuva yra gyva.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
