Jūs mane gal palaikysite naivia kvaile ar dora patriote emigrante, bet pernai aš sugalvojau investuoti Lietuvoje.
Sugalvojau nusipirkti seną namą kaime. Jei mano minėtas brolis emigrantas moka mokesčius Anglijai, aš, priešingai, nutariau mokėti Lietuvai.
Žinote, kuo viskas baigėsi? Iš pradžių buvau labai linksma, pilna entuziazmo. Maniau, kaip bus gera sugrįžti į Lietuvą.
Susiję straipsniai
Kaip ir planavau, nusipirkau seną medinį namą kaime. Svarsčiau jį nugriauti ir toje vietoje pasistatyti naują.
Tačiau susidūriau su netikėta problema. Kaime nėra kam dirbti. Bet aš nenusiminiau, dirbau su tokiais žmonėmis, kokie yra.
Susiję straipsniai
Kai atėjo metas sutvarkyti sklypą, išpjauti senus medžius, pasėti veją, supratau, kad nebus lengva rasti ne tik darbininkų, bet ir technikos.
Bet aš vis tiek nenusiminiau – nusipirkau mažą traktorių Anglijoje ir nusiunčiau į Lietuvą. Kad tik rytais galėčiau basa braidyti per rasotą žolę.
Nebuvo net elektros tame sename name, bet dėl to irgi nenuleidau rankų, nes darbštūs Lietuvos meistrai man padarė naują elektros įvadą. Nereikėjo netgi pačiai būti Lietuvoje.
Visus metus praleidau galvodama apie naują namą ir taupiau pinigus.
Tiesą sakant, kaime mane vietiniai žmonės sutiko labai mielai. Jiems buvo smalsu, vis klausinėjo: „Kas čia bus?“
Mintyse aš sau atsakydavau: „Čia bus liuks klasės namas, liuks klasės gyvenimas. Gyvenimas Lietuvoje, štai kas čia bus!“
Niekas manęs nebekaltins, jog neva aš kažką išdaviau ir palikau, kažkam užkroviau savo senų tėvų išlaikymo naštą. Niekas man nebesakys: „Grįžk, gyvenk Lietuvoje, investuok, uždirbk ir rūpinkis ja, parodyk, kad ir Lietuvoje galima gyventi laimingai!“
Deja, mano gražios viltys dužo į šipulius kaip Pelenės svajonė. Lietuvoje kažkas nusprendė, kad naujai statomi namai kaime nuo šiol bus A energinės klasės, kaip ir mieste.
Mano namas senas medinukas, 1924 metų statybos. Kai jį pirkau, kaime nebuvo jokių energetinių kategorijų. Namas mano mažas, 72 kvadratinių metrų. Net leidimo nereikėjo jam nugriauti ar naujam statyti. Ant tų pačių pamatų galėjau statyti, ką noriu. Bet dabar nebegaliu, nes pastačius naują namą, jį reikės priduoti. Seniau būčiau pridavusi kaip naują, o dabar jis turi būti A klasės.
O tam, kad jis butu A energetinės klasės, reikia turėti papildomai apie 50 tūkst. eurų. Bet čia ne esmė. Esmė ta, kad Lietuvoje nėra reikalingų statybinių medžiagų, darbuotojų. Turi būti pakankamai gera šildymo sistema, saulės baterijos.
Aš abejoju, ar apskritai įmanoma tai padaryti lietuviškame kaime. Kitas dalykas, kam kaime A energinė klasė? Žmonės neturi, ką valgyti, kam jiems A klasė? Jie dabar gyvena G klasės name. Mano senas namas Lietuvoje, ir tas yra G klasės.
Anksčiau to nebuvo, bet papūtė permainų vėjas. Jūs neįsivaizduojate, kaip gėda man buvo pasakyti šeimai, kad aš stabdau investicijas Lietuvoje. Aš tiek jiems pasakojau, kaip gera, gražu bus. Neturėjau kur akių dėti iš gėdos.
Prisiminiau, kaip vyras Lietuvoje man rodydavo tuščius namus, kavines prie automagistralės ir sakydavo: „Pažiūrėk, juk buvo priežastis, kodėl šie žmonės paliko viską likimo valiai ir nebaigė savo planų?“
Aš nekreipiau dėmesio, buvau optimiste ir ramindavau jį sakydama, kad viskas bus gerai, pamatysi. Aš užsimerkiau prieš viską.
Užsimerkiau prieš tai, kad mano kaimynas bus grįžęs iš kalėjimo. Užsimerkiau ir prieš tai, kad kitas kaimynas – vagis. Susitaikiau su tuo, kad kitas kaimynas muša žmoną. Ir su tuo, kad vietinis smulkusis verslininkas nemoka mokesčių ir po kaimą traktoriumi važinėja girtas. O vietinis seniūnas net nesugeba pasirūpinti, kad žiemą kaime nuvalytų sniegą nuo kelio į mokyklą.
Aš ne tik užsimerkiau, bet ir užsidengiau savo ausis, kad nebegirdėčiau savo kaimyno dejonių. Mat jis, stambus verslininkas, atrodo, jau amžiuje, bet kai išgeria, pradeda skųstis, kad jam žmona kažko neduoda...
Ne itin aukštai mano akyse yra ir politikai. Jie nori, kad aš būčiau investuotoja, mokėčiau atlyginimus ir rūpinčiausi kaimu, pasistatyčiau A energinės klasės namą, taip?
Žinote ką, aš gerbiu jūsų reikalavimus ir pastatysiu A energinės klasės namą, bet aš taip pat turiu reikalavimų.
Prašau suprasti: juk negali Lietuvoje gyventi aukštų moralinių normų žmogus, apsuptas tokios kategorijos žmonių.
Juk anksčiau ar vėliau tarp mūsų kils nesantaika. Aš skambinsiu į policiją, gėdinsiu jus, badysiu pirštais – ar maloni bus jums tokia naujakurė kaimynė iš Anglijos?
Todėl tam, kad aš grįžčiau ir investuočiau, jums reikės keistis. Nusikaltėliai turės sėdėti kalėjime tol, kol pasikeis, ir nesvarbu man, ar jis prieš žmoną smurtaujantis garsus krepšininkas, ar girtas automobilį vairuojantis teisėjas, ar Seimo narys su pluoštu grynųjų pinigų rankoje. Man jie visi vienodi.
Visiems teks tapti A kategorijos žmonėmis, kaip ir aš, kaip ir mano namas, kaip ir visa šalis tokia turėtų būti, ar ne?
Tai yra mano sąlygos. Jei aš sugebėjau pasikeisti, sugebėjau paaugti, emigruoti, išmokti užsienio kalbą, užsidirbti pinigų ir sugrįžti į Lietuvą jums padėti, vadinasi, ir jūs sugebėsite pasikeisti.
O jei nenorite keistis, teks ieškoti investuotojų Australijoje. Jiems ir galėsite kelti A klasės reikalavimus!