Jau pirmą kartą Agnei užlipus ant scenos kilo įtarimų, kad ji gali būti šiek tiek padauginusi... O kai buvo pakviesta į sceną antrą sykį, tokia mintis piršosi dar akivaizdžiau.
Buvo gėda stebėti, kaip ji nerišliai kalba pati su savimi ir kaišioja Mantui Katleriui savo telefoną.
Iki šio vakaro niekada nepriklausiau Agnės sekėjų ir gerbėjų armijai, bet ir jos nekeikiau.
Susiję straipsniai
Kiekvienas pagal savo poreikius renkasi, ką sekti ir garbinti. Asmeniškai man neįdomu, kuriai panelei geriau tinka garsaus dizainerio kurta suknelė, ar kokiais apdarais apsirengus geriausia žengti raudonu kilimu.
Kol niekas jokių komentarų nepaskelbė, tikėjausi, kad Agnė pateiks kokį nors nekaltą melą. Pavyzdžiui, kad jai lūpos buvo nutirpusios, nes prieš apdovanojimus apsilankė pas odontologą.
Tačiau Agnė pati viską sustatė į vietas. Prisipažino, kad buvo įkaušusi. Jai reikėjo atsipalaiduoti po sunkių darbų. Atsiprašyti ji nesiruošia.
Susiję straipsniai
Būkim objektyvūs. Pagarba Agnei už drąsą. Nesidangstė kažkokiomis mistiškomis priežastimis, kuriomis vis tiek niekas nepatikėtų.
Tik štai, tūkstančiai žiūrovų stebėjo, kaip stiliaus ikona scenoje nerišliai kalba ir svirduliuoja. Tai, mano manymu, yra visiška nepagarba žiūrovams, renginio organizatoriams ir vedėjams. Jau nekalbu apie tai, kokį „sektiną“ pavyzdį Agnė rodo jaunimui.
Gal Agnė pamiršo, kad padorumas ir savigarba galioja visiems – nesvarbu, kokia žinoma asmenybė esi, kiek gerbėjų turi veidaknygėje, kiek žmonių tavimi žavisi, kokio ryškumo žvaigždė esi.
Visi gali klysti, tik ne visiems užtenka žmogiškumo ir savigarbos pasakyti: „Buvau neteisus. Pripažįstu savo klaidas. Viską sumoviau. Atsiprašau.“
Redakcijos pastaba: dieną, kai buvo publikuotas šis laiškas, A.Jagelavičiūtė vis dėlto nusprendė atsiprašyti.