Visi tie žmonės apraudojo vargšo vaikelio beprasmę mirtį. Tik buvo labai keista stebėti virtualų gyvenimą socialiniame tinkle „Facebook“. Prie žinių apie mažylio laidotuves buvo tūkstančiai komentarų su žodžiais „ilsėkis ramybėje“. Tačiau tokia užuojauta atrodo beprasmė.
Geriau gedėti vaikelio realiame gyvenime, uždegti žvakutę, sukalbėti maldą, nueiti į bažnyčią ir pasimelsti už visus vaikus.
Tačiau užuojautos kupinus komentarus tikrai galima suprasti. Bet mane šokas apėmė skaitant vaikų, paauglių komentarus. Man atvipo žandikaulis tiesiogine šio žodžio prasme.
Šitoks žiaurumas, netolerancija, nepagarba, nesuvokimas savo žodžių, kurie buvo visai ne laiku ir ne vietoje. Pasibaisėjau mūsų vaikų, paauglių požiūriu į nelaimes, tragedijas.
Jau seniai žinojau, kad vaikai yra labai žiaurūs, nes pati būdama vaiku patyriau psichologinį smurtą ir didžiules patyčias iš kitų bendraamžių. Todėl puikiai suprantu, kaip jaučiasi žmogus, iš kurio tyčiojamasi.
Bet šios dienos parodė labai žemą mūsų vaikų, paauglių lygi. Dėl to, neabejoju, kalti tėvai ir visa patyčias toleruojanti visuomenė.
Mano manymu, vaikams nuo mažens reikia aiškinti apie patyčias ir pasakoti, kaip jaučiasi žmogus, kai iš jo tyčiojamasi, ką jis išgyvena. Tai turėtų būti daroma dar darželyje.
Mokyklose turėtų būti pamokos su psichologais, kurie aiškintų, kokios būna patyčių pasekmės, kaip žmogus tai išgyvena. Vaikai turėtų mokėti atsiverti ir išsipasakoti, suprasti vieni kitus, suvokti savo veiksmų padarinius.
Apklausus visas Lietuvos šeimas būtų mažas procentas tėvų, kurie su vaikais apie tai kalba ir jiems aiškina, kaip elgtis negalima. Daugumai šiuolaikinių tėvų nusispjauti, nes jie ir patys tyčiojasi, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą prieš kitus taip rodydami „gerą“ pavyzdį.
Kai tokių šiuolaikinių tėvelių vaikai pradeda reikštis internete ir tyčiotis iš mirusio vaiko, plaukai stojasi piestu. Pati auginu dukrytę ir man ją bus baisu išleisti į tokią visuomenę.
Aš savo indelį įdėsiu, išmokysiu ją pagarbos kitiems, atjautos, ugdysiu suvokimą, kaip dera elgtis, o kaip ne, išmokysiu mandagumo ir viso kito. Stengsiuosi, kad ji nebūtų tokiu baisiu pavyzdžiu kitiems šiuolaikiniams vaikams, kurie galvoja tik apie save, kurie nesupranta ir nesuvokia savo poelgių, kurie baigia visiškai atbukti gyvendami virtualiame gyvenime.
Mieli tėvai, atidžiau stebėkite, ką daro jūsų vaikai, skirkite daugiau laiko jų auklėjimui ir pokalbiams su jais. Nes jei taip bus ir toliau, baisu pagalvoti apie ateitį, kas iš jų išaugs.
Padėkime savo vaikams pasirinkti tinkamą, tolerantišką, mandagų, atsakingą, užuojautos ir supratimo kupiną kelią. Rodykime jiems tinkama pavyzdį, kad nereikėtų po to baisėtis jų elgesiu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
