Abu turėjome savo planų, norėjau ir sūnų pratinti, kad knyga yra reikšminga mūsų gyvenimo dalis, o ne tik trumposios žinutės ir internetiniai žaidimai.
Nebepasakosiu, kaip įklimpome purve, o išlipę iš mašinos įmaurojome iki kulkšnelių į purvinas balas. Tik pagalvojau, ar prezidentė taip pat klampojo tuos kančių kelius iki kultūros šventės?
Bet visas gražumas, pasirodo, dar laukė mūsų priešakyje. Aš turėjau pakvietimą, tad galėjau praeit be eilės. Bet sūnus neturėjo.
Dvi valandas išstovėjome eilėje. Valio, pagaliau ir kasos langelis! Perku sūneliui bilietą, bet ne, bilieto man neparduoda! Kodėl? Ogi todėl, kad noriu sumokėti kortele!
„Ne, ponia, kortele nepriimame, mokėkite grynais“, – pareiškia kasininkė, lyg pirkčiau arbūzą Tadžikijos kaime, o ne bilietą vaikui į kultūros šventę Lietuvos sostinėje 21–ame amžiuje.
„Bet aš grynų neturiu!“ – sakau.
„Tai jūsų problema, – pakomentuoja kasininkė. -Sekantis!“
Taip mes, sugaišę eilėje dvi valandas, taip ir nepatekome į knygų šventovę. Gal kas gali duot patarimą, ką aš turėjau paaiškint savo trylikmečiui sūnui?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.