„Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau negu būsite investavę“. Kas galėjo sugalvoti tokią nesąmonę – investuoti į tokias pensijų kaupimo bendroves – pensijų fondus, kurie nieko negarantuoja?
Pernai irgi perskaičiau, kad dalyvaujant kaupime, „Sodros“ pensija, nesvarbu ar fonduose uždirbsi ar ne, sumažės mažiausiai 10 proc. Tokiu būdu mano nedidelė „Sodros“ pensija taps mažesnė dar kokiais 25 eurais. Pensininkės ateitis šviečiasi visai nyki. O atsisakyti to kaupimo jau negalima. Būsiu pririšta iki pat pensijos. Nesuprantu, kodėl taip yra.
Suvokdama savo liūdną pensininkės ateitį, ketinu nors kokius 10, o gal ir 20 metų padirbėti kur nors Anglijoje ir užsidirbti vakarietišką nesumažintą pensiją ar nors jos dalį. Lygiai tą patį siūlysiu ir savo vaikams: kadangi „Sodros“ pensija bus nedidelė, ir ta pati dėl pensijų fondų dar nudrengta, fondų pensijų išmoka taip pat vargana, o jos buvimas be jokios garantijos, nėra ko dirbti ir gyventi Lietuvoj. Tokiu būdu, mūsų pensijų strategai veda prie dar didesnio emigracijos srauto.
Kai to pensijų neva kaupimo, iš tikro pensininkų apiplėšimo, neliks, o pensijos bus mokamos be sumažinimų, manau, ne vienas tūkstantis lietuvių ims ir sugrįš į tėvynę.
Kito būdo nerandu, kaip kreiptis į gerbiamą Prezidentę ir prieš man išvažiuojant, išimties tvarka leisti man išstoti iš pensijų fondo ir pasiimti jame esančius mano maždaug tūkstantį eurų. Naujojo gyvenimo pradžiai jie man labai pravers.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
