Jei bedarbis siūlomo darbo atsisako, arba išduotos rekomendacijos nenuneša darbdaviui, gresia išmetimas iš Darbo biržos pusei metų, kas lemtų tai, kad kas mėnesį tektų mokėti Privalomojo sveikatos draudimo įmokas ir pan. Ir tu Darbo biržos specialistei ne visada gali pasiteisinti, nes ji tiesiog gali nepatikėti.
O pasiteisinimo priežastimi gali tapti tiesiog darbdavio elgesys. Štai aš Vilniuje ieškau kasininko-pardavėjo darbo 0,5 etatu.
Nuėjau į Darbo biržą, mane aptarnaujanti specialistė duomenų bazėje patikrino, kuriose parduotuvėse reikalingi darbuotojai ir išdavė rekomendaciją į „Iki“ parduotuvę, esančią Kalvarijų gatvėje. Internete ir pats mačiau, kad šioje parduotuvėje nuolat ieškoma darbuotojų. Kodėl tai daroma nuolat, aš sužinojau jau kitą dieną.
Nuėjau į parduotuvės administracijos skyrių. Pamačiau, jog prie kompiuterio stalo sėdi parduotuvės vadovė. Pasisveikinęs ir prisistatęs pasakiau, jog ieškau darbo ir turiu Darbo biržos rekomendaciją. Vietoj to, kad prasidėtų darbo pokalbis, arba rekomendacijoje darbdavys pažymėtų, jog šiuo metu darbuotojai nereikalingi, prasidėjo sveiku protu nesuvokiamas parduotuvės vadovės elgesys.
Ji pradėjo šaukti ant manęs kaip ant šuns. Vis dėlto ji pati talpina skelbimus, kad reikalingi darbuotojai, savaime aišku, kad sulaukia ne vieno kreipimosi, ir tikriausiai ta pati Darbo birža pas ją atsiunčia ne vieną bedarbį. Netikiu, kad vadovė nežinojo, kokios yra taisyklės.
Apsaugos darbuotojas pasakė, jog tereikia pažymėti, jog „pasirinktas kitas kandidatas“, tačiau vadovė nei to negalėjo padaryti, ji tik šaukė ant manęs vis garsiau ir garsiau. Man bandant dar kartą paprašyti pasirašyti, parduotuvės vadovė atsakė, jog „niekur nesirašys“, nes jos parašas man „suteiks pašalpą“.
Tuo tarpu į audringą administraciją atėjo kitas parduotuvės darbuotojas, kuris neilgai trukus taipogi pradėjo pulti mane liepdamas „varyti iš čia, nes antraip gausiu į snukį“. Pagąsdino, kad jau griebs, todėl aš išsigandęs pabėgau.
Grįžęs į namus nedelsiant informavau Darbo biržos specialistę, papasakojau tai, kas įvyko. Be abejo, paskambinau ir į parduotuvės personalo skyrių, ir Vilniaus regiono vadybininkei, kuri paprašė atsiųsti raštišką informaciją, žadėjo imtis šio atvejo sprendimo būdų.
Jei tuo metu darbuotojai nereikalingi, arba reikalingi tik pilnam etatui, niekad vadovas neužsipuola kandidato – jis tiesiog mandagiai paaiškina situaciją, o jei buvo Darbo biržos rekomendacija, vadovas, žinodamas savo pareigą, ją užpildo be problemų, bet kad pasitaikytų tokių atvejų – bent jau man tai pirmas kartas.
Galima tik įsivaizduoti, kas vyksta su darbuotojais, jei pirmą kartą matomas žmogus, kuriam viso labo, jei nesuteikiamas darbas, reikalingas parašas, iš parduotuvės išeina su ne itin gera patirtimi. Kur tokio žmogaus vieta? Tikrai ne parduotuvės vadovo kėdėje.
***
„Iki“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė tikino, kad minėtoje parduotuvėje toks incidentas iš tiesų įvyko. Apie įvykį buvo apklausti visi pokalbio dalyviai ir liudininkai. Pasak jų, į darbo pokalbį atėjęs vaikinas buvo suirzęs ir pats davė nemandagų toną pokalbiui.
„Parduotuvės vadovė tikino, kad pokalbio pradžioje vaikinui pasakė, jog jie darbuotoją jau rado. Tačiau pasiūlė įsidarbinti kitoje tinklo parduotuvėje, kuri taip pat ieško kasininkų-pardavėjų. Bet vaikinas pasakė, kad tai jo nedomina ir jis tik nori, kad vadovė pasirašytų ant Darbo biržos lapo.
Anot apsaugos darbuotojo, konflikto metu vadovę gynęs darbuotojas niekam suduoti nesiūlė. Tik ragino nešaukti.
Darbuotojai įspėti, kad ir kaip neadekvačiai klientai, ar šiuo atveju, į pokalbį dėl darbo atėję žmonės reaguotų ar kalbėtų, nereikia veltis į konfliktus“, – komentavo prekybos centro atstovė spaudai.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
