Saulėtą penktadienio pavakarę mano mama, jau gana garbaus amžiaus ponia, po viešnagės pas anūką Vilniuje nusprendė namo į Kėdainius grįžti naujuoju, moderniuoju, Lietuvos geležinkelių išliaupsintu keleiviniu traukiniu Vilnius-Klaipėda.
17 val. atvykusi į stotį bilietų į 17.45 išvykstantį traukinį jau negavo. Na, ne pirmas kartas, nors Lietuvos geležinkeliai jau bene dešimtmetį skundžiasi, kad keleivių jiems pervežti neapsimoka, bet papildomų vagonų piko metu nekabina. Matyt iš principo.
Studentai pasakoja, kad penktadieniais į šį vakarinį traukinį paskutiniai bilietai išparduodami ryte, o aš savo akimis antrąją Kalėdų dieną mačiau, kaip į Vilnių susiruošusi didelė šeima, tarp jų ir mama su kūdikiu ant rankų, taip ir liko stovėti Kėdainių stotyje (ir ne tik jie), nes traukinio sąstatas iš trijų vagonų (čia tarpušvenčiu, kai pas gimines, namo ar į kaimą važiuoja net tie, kurie paprastai niekada niekur nevažiuoja), o stovinčių neima (taip, žinome, bilietus reikia pirkti prieš savaitę internetu, bet paaiškinkit tai mano mamai).
Susiję straipsniai
Nieko baisaus, į traukinį pavyko įsiprašyti, bilietą pardavė vietoje, o ir laisvų vietų jame buvo (tik kasose bilietų kažkodėl į jas nepardavinėjo), traukinys pajudėjo laiku, keliauk ir mėgaukis.
Kaišiadorys, Jonava, Kėdainiai... Traukinys sustoja. Durys neatsidaro. Nė viename vagone. Norintys išlipti maigo durų mygtukus iš vidaus (taip, labai modernu, visur elektronika), norintys įlipti tą patį daro iš lauko. Bergždžiai.
Keleiviai ima šauktis palydovių, o palydoves lyg vėjas nupūtė (gal naujuosiuose traukiniuose joms specialiai koks slaptas kambarėlis įrengtas nuo keleivių pasislėpti?). Po dviejų minučių traukinys pajuda. Pagal grafiką. Kur tuo metu žiūrėjo mašinistas? Nežinia, gal į pavasarėjantį mišką kitoje pusėje, o gal feisbuke rašė #palikomkeleiviusantledohaha.
Na, suprantama, 19 val., jau temo, nesimatė. Po kelių minučių traukiniui pajudėjus pasirodė besišypsanti palydovė ir nuramino, kad nieko baisaus neatsitiko (ne gaisras gi), mėgaukitės kelione, Radviliškyje galėsite persėsti į traukinį Klaipėda – Vilnius, kuris (galbūt) sustos Kėdainiuose (ir už tą kelionę atgal papildomai mokėti nereikės – ačiū Lietuvos geležinkeliams).
Susiję straipsniai
Dabar traukinio sustabdyti jau visiškai neįmanoma, jis turi važiuoti pagal grafiką (nesvarbu, kad kone kas antrą dieną vėluoja po pusvalandį, šiandien ne ta diena).
Privažiavus Radviliškį paaiškėjo, kad kelionės malonumą dar teks pratęsti iki Šiaulių... Deja, užgimusios viltys tą naktį pamatyti Baltijos jūrą sužlugo. Šiauliuose visiems teko sėsti į atgalinį traukinį, kuris 22 val. (vietoj planuoto sugrįžimo 19 val.) atvyko į Kėdainius ir atidarė duris!
Tiesa, Kėdainiuose geležinkelio stotis yra gana toli nuo gyvenamųjų rajonų. Be abejo, paskutinis miesto autobusas tą vakarą jau buvo išvažiavęs… Beje, vienai mamos bendrakeleivei dar reikėjo grįžti namo į mažą miestelį Kėdainių rajone, o vienintelė likusi transporto priemonė už prieinamą kainą buvo nuosavos kojos. Jei ne geri žmonės, būtų tekę prie stoties nakvot (nes stotį naktį užrakina).
Susiję straipsniai
Taigi, tautieti, pamatyk Lietuvą pro traukinio langą, keliauk Lietuvos geležinkeliais! Įdomu, o kur nakvojo tie, kurie Kėdainiuose taip ir neįlipo į šį traukinį (jis penktadienio vakarą paskutinis).
***
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos departamento atstovė Inga Čiuberkytė atsiprašė keleivių dėl situacijos ir patirtų nepatogumų.
„Durys neatsidarė dėl techninio gedimo. Aiškinamės šio gedimo priežastis, kad ateityje išvengtume panašių situacijų. Visiems keleiviams, kurie dėl to patyrė nesklandumų – negalėjo laiku išlipti ar įlipti, kompensuosime kelionės išlaidas, o kitai kelionei suteiksime 50 procentų nuolaidą.
Aiškinsimės ir darbuotojų elgesį, ar buvo tinkamai sureaguota, ar viskas buvo padaryta šioje situacijoje“, – komentavo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Autorė padėkojo už pasiūlymą, bet jo atsisakė. „Mama tikrai nevažiuos per visą miestą į stotį susigrąžinti poros eurų, o 50 proc., nuolaidą ji turi kaip asmuo virš 70 metų.
Esmė tikrai ne pinigai, o pats faktas, kad žmogus negali išlipti iš traukinio (išties, o jeigu gaisras) ir darbuotojų (palydovių) negebėjimas laiku ir vietoje išspręsti problemos (pavyzdžiui, rankiniu, avariniu būdu atidaryti durų).
Belieka džiaugtis, kad šįkart traukiniu pas senelius vienas nevažiavo devynmetis sūnus“, – sakė autorė.