Rastas dokumentas, kuris buvo laikytas prarastu ir esančiu neaišku kur – pradedant Rusija, baigiant Amerika. Tikrai įspūdingas atradimas artėjant mūsų valstybės šimtmečiui.
Bet visą džiaugsmingą euforiją sugebėjo deguto šaukštu sugadinti vienas iš rimčiausių, mano manymu, istorikų, profesorius Alfredas Bumblauskas.
Jis gerbiamą savo kolegą išvadino „kažkokiu tipu“, apie kurį jis nieko nežino, nei jo mokslinių straipsnių skaitė. Žinote, tikrai „neskanus“ veiksmas iš žmogaus, kuris priklauso intelektualų būriui ir turėtų būti pavyzdys.
Gerbiamas A.Bumblauskas pareiškė, kad L.Mažylis nėra viešasis intelektualas ir nepriklauso tyrėjų vilkų būriui. Bet argi tai yra argumentas?
Vieni intelektualai leidžiasi į ekspedicijas laivais po Lietuvą ir filmuojasi televizijoje, reiškiasi „Facebook'e“, o kai kurie tiesiog tyliai sėdi archyvuose ir dirba šaliai naudingus darbus...
Užuot džiaugusis atradimu, mėgina teigti, kad tai galbūt nuorašas ar kažkas panašaus. Bet mes prieš savo akis turime įrodymą, kad prieš 100 metų 20 drąsių vyrų sugebėjo iškovoti mums nepriklausomybę.
Tačiau mane labiau nustebino ne tai, kad jis abejoja šio dokumento autentiškumu, bet elementaraus mandagumo jausmo nebuvimas.
Norėčiau pasiūlyti A.Bumblauskui atsiprašyti L.Mažylio už nepagarbią frazę ir palinkėti žmogiškos išminties ir mažesnio pavydo jausmo, nes jūsų vietoje man būtų labai gėda.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
