Gyvenimo klaida, stora, kvaila ir mikčiojanti. Šie mamos ištarti ir giliai į širdį įsirėžę žodžiai neišeina 17-metei paauglei iš galvos. Po tėvo mirties itin paaštrėję kivirčai su mama gerai besimokančią, pareigingą ir po netekties atsitiesti mėginančią paauglę išvargino bei stumia į juodą neviltį.
„Padėkite! Nebežinau, kaip elgtis su mama“, – vilties netekusios 17-metės pagalbos šauksmas aidi vienoje Lietuvos pokalbių grupėje.
Mergina papasakojo, kaip prieš 5 metus netekusi tėčio ėmė konfliktuoti su savo mama.
„Ji labai greitai susinervina ir tada nebejaučia, ką sako. Ji mane išvadina stora, „mikče“ (nuo gimimo turiu kalbos sutrikimą – mikčiojimą), kvaile ir kitais žodžiais“, – sielojosi paauglė.
Po tėvo mirties – kivirčai
17-metė tikino, kad tokie pykčiai su mama paaštrėjo būtent po tėčio mirties. Kai buvo gyvas, jis visada rasdavo tinkamus žodžius nuraminti „sunkaus charakterio“ mamą. O kai neteko, kaip mergina įvardija, brangiausio žmogaus pasaulyje – tėvo, ji vis dažniau pykstasi su mama.
„Jau 5-erius metus namuose būti nejauku. Atrodo, mama nieko nesupranta, ką aš jai bandau pasakyti“, – apie konfliktus pasakojo 17-metė.
Tai, ką, jos teigimu, sako mama, išties šokiruoja: „Aš esu jos gyvenimo klaida. Ji norėtų, kad mane kas partrenktų, kankintų. Gadinu jai gyvenimą. Ji gėdijasi, jog aš jos dukra“.
„Aišku, ir aš nesu auksinė, bet stengiuosi viską daryti, ko ji manęs prašo. Padedu namų ruošoje, gaminu maistą, prižiūriu mažuosius. Dirbau visą vasarą, kad galėčiau kažką sau leisti. Ir dabar savaitgaliais dirbu. Tikrai stengiuosi daryti viską, ką tik galiu, kad jai būtų lengviau, nes tikrai suprantu, kad jai sunku“, – pasakojo mergina.
Kenčia ir jaunesnė sesuo
Kartu su ja šeimoje auga dar jaunesni brolis ir sesuo. Deja, mamos neapykantai ribų nėra. Vis dažniau pykčio priepuolių ištikta moteris išsilieja ne tik ant savo paauglės dukters, bet ir ant mažesniosios dukrytės.
„Jai tik 9 metai, tad mama yra aukščiau visko. Mažytė taip liūdi“, – kalbėjo 17-metė.
„Nebežinau, ką daryti. Nebeturiu jėgų toliau taip gyventi: namo nenoriu, dingsta noras mokytis, nuolat liūdžiu. Būdama jaunesnė, ėjau su mama ir pas psichologus dėl mūsų santykių, bet, atrodo, kad niekas nebegali padėti“, – apie kančias šeimoje pasakojo ji.
Kodėl mama – tokia žiauri?
Šie paauglės išgyvenimai abejingų nepaliko. Dalis diskusijos dalyvių drąsino merginą – guodė, kad ji anksčiau ar vėliau išeis iš mamos namų ir nebereikės kęsti jos blogos nuotaikos. O kiti net ėmė analizuoti, kodėl motina kartais taip žiauriai elgiasi su savo paaugle dukra.
„Kai šalia nėra artimo žmogaus, pasimeti ir neberandi sau vietos“, – tikino vienas internautų ir svarstė, kad moterį parklupdė vyro mirtis.
„Žmogus būna labai piktas santykiuose su kitais. Ypač greitai tai pajaučia artimieji, nes jie tarsi turi kompensuoti tą, kurio jau nėra šalia. O kai to padaryti nepavyksta, prasideda konfliktai“, – spėliojo jis.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
