Emigracijoje gyvena daug mano pažįstamų jaunų žmonių, studijuojančių ar dirbančių užsienyje. Tačiau kaip svetur gyvena vyresnioji karta, įsivaizdavau miglotai ir tik iš nuogirdų.
Bet kai pamačiau vyresniųjų emigrantų gyvenimą per televiziją, man pasidarė liūdna.
Tuo metu emigracijoje gyvenantys tautiečiai klube šėlo pagal lietuvišką muziką. Vyko smagūs šokiai, buvo švenčiamas kažkieno gimtadienis, užsakytas 15 metrų vaišių stalas, nukrautas įvairiomis lietuviškomis vaišėmis ir cepelinais.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Džiugu, kad emigracijoje gyvenantys tautiečiai švenčia su tradiciniais lietuviškais patiekalais, baltomis mišrainėmis ir gėrimais. Puoselėja savo virtuvės paveldą.
Už kepsnį leidžia sau mokėti po 12 svarų, už buteliuką ir po 50. Akivaizdu, kad žmonėms užsienyje gerai. Tik, sako, passiilgsta jie Lietuvos. Vienas vyras mušėsi į krūtinę, kad jei reikės, tai gimtąją šalį ir nuo ruso apgins.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Tačiau liūdesys apėmė, kad sotus gyvenimas užsienyje ištrina tai, kas aktualu ne lietuvio pilvui, bet širdžiai.
Viena mergina iš įsismaginusios publikos čiupo iš muzikanto mikrofoną ir pareiškė, kad nori padainuoti „Laisvę“. Bet kažkas iš salės papriekaištavo, kad čia ne kovo 16-oji...
Svetur gyvenantiems lietuviams, panašu, Vasario 16-oji, ar Kovo 11-oji yra tas pats. Kažkokia kažkur lyg ir girdėta valstybinė data.
Akivaizdu, kad kai kurie išvykusieji širdyje nori saugoti lietuvišką dvasią, kultūrą, savo šaknis. Tačiau liūdna, kad laikas užjūryje negailestingai trina iš atminties prisiminimus, istoriją ir reikšmingas valstybines datas.
Manau, kad bet kuriam svetur gyvenančiam tautiečiui ne tik bulvinių blynų receptus svarbu žinoti norint išsaugoti savo identitetą.