„Nuotraukų komentuoti nėra parsmės“, - rašė Jonas.
„Iš senų žmonių teko girdėti, kad toliau stovintiems garažų pamatams taip pat buvo naudojami paminklų akmenys“, - svartsė skaitytojas.
Tačiau vyrui aktualiausi pamatai iš senųjų žydų kapinių. Autorius svarsto, ar nekils triukšmas, jei žydai pradės aiškintis.
„Tikrai nebus geriau nei Sporto rūmai ant žydų kapinių. Lietuvoje tokios istorijos ir taip smirda, nesinori dar daugiau dergti“, - sako jis.
Vyras pastebi, tvora stovi turbūt kokius 25 metus. Tik anksčiau jis neturėjo fotoaparato, kad galėtų tai įamžinti, o be to, su amžiumi jautriau į tokius dalykus pradėjo reaguoti.
„Kai būna sausas oras, tie užrašai ne taip krenta į akis, - rašė Jonas. - Netikiu, kad šios tvoros niekas nepastebėjo ir nematė. Net pati buvusi Seimo pirminikė tikrai šimtus kartų pro ten praėjo. Be to, tose kapinėse dar yra laidojami žmonės“.
***
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas Julius Zareckas teigė, kad tikslių duomenų, kada pastatyta ši kapinių tvora, nėra. Tačiau pagal vartų architektūrinę stilistiką ir kitus požymius spėja, kad greičiausiai XIX a. pabaigoje.
„Kodėl antkapiniai paminklai įmūryti į tvorą – irgi neaišku, bet, matyt, jie tikrai nebuvo nuimti nuo kapaviečių. Pagal jų dydį galima spėti, kad tai buvo tikrai pasiturinčių ukmergiškių antkapiai, stovėję, tikriausiai, netoli kapinių koplyčios (t. y. apie 150 m. nuo dabartinės jų vietos) ir koks nors tokio tipo kapų išniekinimas būtų sunkiai įsivaizduojamas.
Daugybė panašaus laikotarpio antkapių tebestovi iki šiol. Galbūt šie antkapiniai paminklai buvo nuimti giminaičiams perkeliant mirusiųjų palaikus į kitas vietas jiems išvykstant iš Ukmergės (ne tokia jau ir reta praktika), gal paminklai buvo pakeisti naujais, laidojant į tą patį kapą... Versijų gali būti pačių įvairiausių, tačiau neabejotinai tie antkapiai į tvorą pakliuvo jau ne kaip antkapiai, o greičiau kaip akmenys.
Dar atkreiptinas dėmesys, jog užrašai ant paminklų palikti į išorę, jie nusukti į tą tvoros pusę kur jos statymo metu buvo laukai ir ganyklos, o žmonės vaikščiojo labai retai. Tad, galima sakyti, kad net ir buvusiems antkapiams tam tikra pagarba buvo išsaugota.
Sunku pasakyti, ar kam nors reikia dėl to skųstis ir lupti tuos buvusius antkapius iš tvoros. Šiaip ar taip, ši tvora savaime yra istorinis statinys, o buvę antkapiai – miesto gyventojų ir kapinių istorijos atspindys.
Gal geriau būtų bandyti atsekti buvusių antkapių įmūrijimo aplinkybes, asmenų, besiilsėjusių po jais gyvenimo istorijas ir įtraukti jas į bendrą miesto istorijos tekstą, pasakojant jį sau ir kitiems...
Minėtos kapinės nėra įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Jos saugomos ir tvarkomos pagal rajono tarybos patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialistas J.Zareckas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
