Nesupraskit manęs klaidingai, aš net pats kažkada svajojau tapti policininku, saugoti ir padėti kitiems. Žinoma, ši svajonė baigėsi dar paauglystėje, kai buvau 17 metų.
Sukosi su traktoristo pažymėjimu
Tada turėjau traktoristo pažymėjimą, gyvenau kaime, reikėdavo prie ūkio darbuotis ir žiemai malkų iš miško parvežti – kelio ženklus pažinojau, tad su šia transporto priemone avarijų ir kelių eismo taisyklių pažeidimų nebuvau padaręs, policijos nebuvau sustabdytas ir nubaustas. Nors kaime patruliai dažnai sukiodavosi.
Buvo pavasaris, gražios dienos. Manau, kaip ir kiekvienam jaunuoliui, norėjosi kažką nuveikti, atsipalaiduot po darbo ir gerai praleisti laiką. Daug ir kruopščiai dirbau, todėl susitaupiau pinigų ir įsigijau motorolerį.
Jis buvo tik 49 kub. cm. Visada būdavau tvarkingas vairuotojas, turėdavau reikiamus dokumentus, kartais policija prašydavo teisių, ar galiu vairuoti motorolerį, aš pateikdavau traktoristo pažymėjimą ir sakydavau, kad norint vairuoti tokį motorolerį tereikia išklausyti saugaus eismo kursus ir susipažinti su kelių eismo taisyklėmis.
Kartais pareigūnai nusišypsodavo ir paleisdavo, tačiau kartais traktoristo teisės jiems negaliodavo – grasindavo atimti transporto priemonę, nutempti į saugomą aikštelę, baudą išrašyti.
Tačiau galiausiai pagailėdavo ir paleisdavo – paauglystėje nė karto negavau baudos.
Įsigijo „golfą“ ir prasidėjo bėdos
Galiausiai sukako 18 metų, išsilaikiau teises iš pirmo karto ir tėvai padovanojo man ta proga trečios klasės „golfą“, kurio variklis 1.4.
Čia tikrai ne koks sportinis automobilis, nors man tokio ir nereikėjo, nes aš pats žinojau ir matydavau, kad per greitį kiek avarijų ir kitokių nelaimingų atsitikimų įvyksta.
Nuo pat pirmos dienos įsigijau klevo lapą, vaistinėlę, gesintuvą ir liemenę. Žinoma, buvo visas komplektas su pirktu automobiliu, bet jų galiojimo laikas pasibaigęs, todėl įsigijau naujus.
Važinėjau visada atsakingai, nepažeidinėjau kelių eismo taisyklių, buvau atsakingas vairuotojas.
Atėjo diena, kai turėjau patikrinti automobilio techninę apžiūrą – iš pirmo karto nepavyko, bet kitą dieną pašalinus visus gedimus gavau lipdukus! Ir nuo tada prasidėjo mano problemos, bėdos su policija.
Pirmoji bauda
Praėjus kelioms dienom, vakare tarp 21-23 valandos prie manęs iš paskos dideliu greičiu su švyturėliais bei garsiniu signalu privažiavo policija. Mintyse pagalvojau, kad pareigūnai šiek tiek persistengė, kaip kokį didžiausią nusikaltėlį gaudytų.
Automobilyje važiavome su klasės draugu, tvarkingai prisisegę saugos diržus. Parodžiau posūkį ir sustojau kelio krašte, įjungiau avarines šviesas.
Priėjo pareigūnas – iš jo manierų supratau, kad gražiuoju nesibaigs. Nei prisistatė, nei ką – tik duok teises, draudimą, techninę apžiūrą. Po minutės liepė lipti lauk ir atidaryti bagažinę, rodyti vaistinėlę, gesintuvus... Viską parodžiau. Jis sako: „Tavo galinis žibintas neveikia“.
„Kaip neveikia, jūs juokaujat?“ – nesutikau. Tačiau pareigūnams išjungus tarnybinio automobilio šviesas pamačiau, kad tikrai mano galinė kairės pusės lemputė nedega.
„Einam, protokolą turim tau surašyti už pažeidimą“, - iškart pasakė policininkas man.
Įlipus į policijos automobilį jaučiausi kaip žmogų partrenkęs ir pabėgęs iš kokio auto įvykio. Pareigūnai nė žodžio nepasakė, o tik iškart pildyti man baudą dėl lemputės skubėjo.
Tik po kokių 15 minučių tylos paklausė, ar gailiuosi dėl pažeidimo?
Sakau jiems: „Vyrai, pažiūrėkit, dar nėra net savaitės, kaip praėjau techninę apžiūrą. Automobilis buvo tvarkingas. Lemputė tikriausiai šiandien perdegė, nepastebėjau – būčiau pamatęs, būčiau susitvarkęs. Galėjot ir sudrausmint ar įspėt mane, kam tie protokolai“.
Pareigūnas patikrino, ar nemeluoju. Kažką kolegai suburbėjo ir liepė pasirašyti protokolą - o ten 100 litų bauda... Sakau: „Juokaujate gal? Už lemputę tiek?“
Policininkai tik paragino greičiau pasirašyti ir mažiau aiškinti. Pasakiau, kad nesutinku su šiuo dalyku. Tuomet pareigūnai pasakė, kad jei noriu ramiai važinėtis, tai teks pasirašyti ir lipti lauk. Jei ne, tai veš į skyrių.
Man daugiau nieko neliko. Atrodo, tada pradėjo man slysti žemė iš po kojų. Ne kiek dėl baudos, o dėl to, kad teks tėvams pasakyti ir parodyti baudą.
Stabdydavo dažnai
Ryte tik prabudęs be jokios graužaties nuėjau pas tėtį ir pirmam papasakojau, kas ir kaip nutiko.
Man tik pasakė apsirengti. Išvažiavom į policiją aiškintis. O po to tėvas nuėjo į vietinę redakciją ir parašė apie tai straipsnį. Nuo tos dienos man prasidėjo dar kartesnės dienos.
Tik išvažiuoju į miestą – iškart stabdo, prašo pateikti dokumentus, techninę apžiūrą, draudimą, parodyti bagažinę. Tai taip per dieną po kelis kartus.
Pabodo jiems stabdyti, nors prisikabinti nėra prie ko, nes visada tvarkingai važiuodavau ir viską turėdavau. Tada sustabdę sakydavo, kad greitį viršijau. Greičio matuoklio neturėdavo, todėl ir protokolo surašyti negalėdavo. Tada mašiną apversdavo, kažko ieškodavo, po pusvalandžio paleisdavo.
Įtartinas vairuotojas
Po metų išvykau dirbti į Angliją, nes norėjau pabaigti mokyklą, o pinigėlių trūko. Ten policija taip pat sustabdydavo, bet bendraudavo maloniai, patikrindavo dokumentus ir palinkėdavo gražios dienos.
Po kelių metų grįžau į Lietuvą. Galvojau, mane jau užmiršusi policija bus. Bet ką jūs manot? Jau po savaites turėjau problemų.
Manau, ne vienas esate važiavę duobėtu keliu, išraižytu provėžų. Kartą važiuojant man tokiu keliu pamačiau, kaip iš paskos seka policija.
Taip važiavo gal kelis kilometrus. Išgirdęs garsinį signalą ir švyturėlius nedelsiant sustojau kelkraštyje. Žiūriu, prieina policijos rėmėjas.
Tik atidarius langą išgirstu klausimą: „Ar girtas važinėji, kad po visą kelią čia maliesi? Ištisinę liniją kirtai kelis kartus“.
Paaiškinau. Mato, nėra kur dingt - tiesą sakau. Tai palinkėjo laimingo kelio.
Buvau tokio pasipiktinimo apie policiją, kad degiau pykčiu.
Blaivumo patikrinimas
Po mėnesio išvykau į Norvegiją ir grįžau tik prieš pat Kalėdas. Lauke buvo sniego ir kelias visas šlapiu sniegu pasidengęs, nes turbūt vėl kelininkus netikėtai žiema užklupusi buvo...
Kaip žinote, žiemą langų skystis yra aitraus kvapo, panašus į alkoholio. Priešais mane važiavęs automobilis taškė ant langų, todėl ploviau purvą purkšdamas langų skystį.
Už kampo stovėjo policija, greitai mane sustabdė. Rikiavausi, kaip visada, arčiau dešinio krašto, o ten bortelis buvo apsnigęs, nesimatė nieko, nes buvo tamsus paros metas. Jį kliudžiau.
Kai atsisegiau diržą ir lenkiausi prie daiktadėžės paimti dokumentų, net nesupratau, kaip staigiai pareigūnas atidarė dureles, o aš jau gulėjau ant žemės toje pliurzėje.
Pareigūnas šaukė kolegai: „Girtas, girtas, greičiau antrankius duok“. O aš jiems sakau: „Aš nei girtas nei ką“. Pakėlė mane nuo žemės, visas varvantis buvau... Tada, neslėpsiu, juos tokias žodžiais išvadinau, kad net turbūt visi šventieji iš gėdos išraudę buvo...
Liepė pūsti. Pripūčiau 0.00 promilės. Pradėjo klausinėti, ko čia mano mašina alkoholiu smirda. Paaiškinau, kad prieš jiems sustabdant langus purškiau su langų plovimo skysčiu, kuris čia ir smirda!
Abu nebežinojo, ką sakyti. Pradėjo atsiprašinėti, kad suklydo, sumaišė mane su kitu vairuotoju, nes per raciją gavo pranešimą, kad su panašiu automobiliu matė girtą vairuotoją.
Aišku, visas savyje degiau, rankos virpėjo, bet susitvardžiau. Pamaniau, gal iš tiesų sumaišė, gal tikrai kas girtas važiavo. Juk jų darbas gaudyt tokius pažeidėjus.
Atnešė iš savo automobilio skudurėlį, apsivaliau, nors vis tiek šlapias buvau.
Važiuodamas namo galvojau, ar čia tik man taip sekasi, ar ir kitiems panašiai nutinka?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
