Pavėlavo į lėktuvą
Tačiau vis dažniau girdint apie teroristų atakas ir matant visuose Europos oro uostuose labai sustiprintą apsaugą (ir ne iš piršto tai laužiu, gyvenu tarp lagaminų ir skraidau labai daug), vis dažniau pagalvoju apie savo atvejį, susimąstau, kad galbūt ir perdedu, bet būtų visai smagu išgirsti ir kitų nuomonę, ar tai tik man vienai atrodo keista, ar, galbūt, tikrai kažkiek reikėtų griežtinti Vilniaus oro uosto tvarką.
Žūt būt tą vakarą turėjau parsigauti į Milaną. Ačiū Dievui – pakeliu akis, ir matau, kad po valandos ar pusantros bus kitas skrydis, taigi lekiu pirkti bilieto. Skrydžių kompanijos asistentė patvirtina, kad yra bilietų į mano norimą skrydį ir paprašo dokumentų.
Negaliojantis dokumentas
Ir šioje vietoje prasideda smagumas: iš tų nervų ištraukiu iš piniginės savo itališką identifikacijos kortelę. Mergina suveda mano duomenis, paprašo susimokėti ir viso gero. Kulniuoju darytis check-in'o, manęs vėl paprašo dokumento. Ir aš, vis dar rankoje turėdama savo itališką dokumentą, jį paduodu.
Viskas gerai, check-in'as padarytas, į lėktuvą spėju ir lengviau atsipūtusi, kad vis dėlto grįšiu namo, pradedu galvoti. Palaukit, juk tas mano itališkas dokumentas už Italijos sienos negalioja... Suprantu, kad ant to dokumento itališkai raudonomis raidėmis parašyta: „Non valida per espatrio“.
Suprantu, kad tos dvi merginos, kurios tikrino dokumentą, nesupranta itališkai ir tikriausiai joms visai vienodai, ar tas dokumentas galiojantis ar ne, aš į teroristę visiškai nepanaši. Ir tada vėl galvoju, bet juk egzistuoja kažkokia sistema kompiuteriuose, juk turi kažkaip atpažinti skrendančio žmogaus tapatybę, negi gali būti taip lengva keliauti su negaliojančiu dokumentu?
Šveicarijoje nepraleidžia
Paskui vėl mąstau (jau ir nebelabai susiję su istorija, kurią norėjau papasakoti, bet dėl bendro situacijos supratimo, vis dėlto papasakosiu).
Beveik kiekvieną dieną du kartus kertu Šveicarijos-Italijos sieną (gyvenu Italijoje, dirbu Šveicarijoje).
Esu oficiali Lietuvos pilietė ir nežadu keisti savo pilietybės, taigi ir mano lietuviška identifikacijos kortelė (arba lietuviškas pasas) teoriškai turėtų būti vienintelis galiojantis visame pasaulyje dokumentas), nes ta itališka kortelė mane identifikuoja tik kaip tos šalies rezidentę ir galioja tik Italijoje.
Vieną kartą iki pažaliavimo prie sienos susiginčijau su muitinės pareigūnu, kuris manęs paprašė dokumentų. Aš jam atkišau itališką kortelę, o jis man sako, kad ji pasienio zonoje negalioja.
Nors kaip užsivedusi plokštelė aiškinau, kad aš vis dar esu Italijos teritorijoje, dar du metrai nuo sienos), ir kad kortelė nebegalioja tik kirtus sieną, vis tiek bjaurusis pareigūnas nepraleido manęs ir man teko burnojančiai grįžti namo pasiimti lietuvišką dokumentą.
O Lietuvoje sugebėjau išskristi su tuo negaliojančiu dokumentu... Va, ir nebesuprantu, ar tai nieko tokio, ar kažkokia saugumo spraga.
***
Vilniaus oro uosto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė teigė, kad norint konkrečiai pakomentuoti situaciją reikėtų žinoti konkretų skrydžio numerį, datą ir keleivio duomenis.
„Tačiau galiu pasakyti, kad oro uosto atsakomybė yra patikrinti keleivio bilietus – skrydžio laiką ir bilieto galiojimą. Taip pat mūsų darbas patikrinti, ar nėra draudžiamų daiktų, kuriuos gali prasinešti su rankiniu bagažu. Tuomet oro uostas praleidžia keleivį į sterilią zoną.
Keleivių identifikaciją tikrina oro linijos, nuo jų daug kas priklauso. Pas mus veikia arba antžeminio aptarnavimo įmonės, arba pati įgula - oro linijos. Ši atsakomybė krenta jiems“, – sakė Vilniaus oro uosto atstovė.