Tai reiškia, kad ieškovas, užuot atgavęs prarastus pinigus, teismo sprendimu dar privalo sumokėti atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 602 eurus.
Bendras ieškovo nuostolis susumavus išlaidas už jam pačiam buvusias reikalingas teisines paslaugas – apie 2 000 eurų!
Štai kaip „apsimoka“ Lietuvoje sąžiningai, teisiniu keliu bandyti įrodyti teisingumą!
Savininkės ir nuomininko nesutarimai
Istorija tokia: jaunuolis Kauno rajono miestelyje išsinuomojo butą (nuoma – 290 eurų per mėnesį ir komunaliniai mokesčiai), tačiau tik apsigyvenus paaiškėjo, kad bute – begalė trūkumų.
Nepasirašius buto nuomos sutarties (nes tik ją pasirašius buto savininkė padavė raktus) šių trūkumų nebuvo galima numatyti: sulaužyta lova, ant kurios labai nepatogu miegoti; suniokoti langų rėmai (butas pirmame aukšte), todėl pro plyšius į vidų lenda pulkai skruzdėlių. Tik išsivalo patalpas – ir vėl prilenda, ropoja kambariuose, vonioje, skalbyklėje, net pataluose!
Nuomininkas nuo vaikystės serga astma, vabzdžių išskyros jį alergizuoja, o dėl šio sveikatos sutrikimo negali naudoti jokių cheminių purškalų, nes dar labiau dusina… Na, o visų „gražiausia“ – dingęs vanduo!
Atvyko avarinė tarnyba – nerado jokio gedimo. Tik kitą dieną paaiškėjo, kad vandens tiekimas į šį butą atjungtas dėl ilgalaikio įsiskolinimo.
Nuomininkas apie visus bute rastus trūkumus savininkę informavo: rašė žinutes dėl sulūžusios lovos, dėl sulaužytos lango rankenos, dėl skruzdėlių, sugedusio dujų katilo ir t. t.
Savininkės sugyventinis iš pradžių žadėjo lovą pakeisti, bet galiausiai atvežė dvi plytas ir parėmė luženas.
Girdi, jei taip netinka – nusipirk naują! Dėl skruzdėlių nuomininkui buvo pasiūlyta kreiptis į namo bendrijos pirmininką (šių vabzdžių lauke prie daugiabučio namo – didžiausi urvai).
Buto savininkės atsakymas: užstato negrąžinsiu, nes tu neįrodysi, kad man jį davei – neturi pinigų perdavimo akto.
Supratęs, kad buto savininkėnori sukčiauti, nuomininkas pokalbius telefonu įsirašė į diktofoną. Juose aiškiai girdisi, kaip ji tvirtina, kad užstato negrąžins, nes pasakys, kad jo negavusi!
Tik sužinojusi, kad yra pokalbio įrašai, ji šios versijos atsisakė. Bet vis tiek nesutiko užstato grąžinti. Esą apie sutarties nutraukimą reikėjo pranešti prieš 3 mėnesius. Bet kaip gyventi bute su tiek trūkumų ir, svarbiausia, be vandens?!
Buto savininkei šitos problemos pasirodė niekinės. Ji pasiūlė nuomininkui kreiptis į teismą ir užsiminė, kad tikrai laimėsianti ji – ne nuomininkas.
Kadangi po daugybės bandymų gražiuoju susitarti nepavyko, nuomininkui neliko kito kelio – tik teismas. Jaunuolis tikėjo, kad teisme teisingumas nugalės.
Teismo sprendimas šokiravo
Civilinė byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme. Nuomininkas kartu su pareiškimu (advokato konsultacija ir paslaugos – 210 eurų) pateikė antstolio (paslaugų kaina 50 eurų) patvirtintus diktofono įrašus, kuriuose girdėti, kaip buto savininkė dėsto, jog užstato negrąžinsianti, nes nuomininkas neįrodysiąs, kad jį sumokėjęs.
Teismui taip pat buvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti patalpoje esančių skruzdėlių būriai, suniokoti langų rėmai, sulaužyta ir plyta paremta lova.
Teismas gavo ir nufotografuotas žinutes, kuriose nuomininkas buto savininkės pakartotinai prašo spręsti problemas dėl sulaužytos lovos, dėl skruzdėlių, dėl sugedusio dujų katilo, dėl dingusio vandens.
Buvo pridėtos ir buto savininkės žinutės, kad bus viskas sutvarkyta… Bus… Nes ji arba užsiėmusi, arba išvykusi poilsiauti… Grįš po savaitės – žiūrės.
Teismui taip pat buvo pateiktos telefono skambučių išklotinės, kurios patvirtina, jog nuomininkas, aiškindamasis, kodėl prapuolė vanduo, daug kartų skambino į avarinę tarnybą bei vandens tiekimo bendrovę. Teismas gavo ir vandens tiekimo bendrovės raštą, kad vanduo į šį butą atjungtas dėl didelio įsiskolinimo.
Ir ką jūs manote? Teisėja nusprendė, kad ieškovas, tai yra nuomininkas – neteisus! Nes, kaip numatyta buto nuomos sutartyje, jei nuomos atsisakoma anksčiau numatyto laiko, užstatas lieka buto savininkei.
Begalė trūkumų bute ir, svarbiausia, dingęs vanduo – teisėjos nuomone, yra ne priežastis buto nuomos atsisakyti!!!
Taigi, Kauno apylinkės teismo teisėja ieškovo skundą atmetė ir priteisė sumokėti atsakovei bylinėjimosi išlaidas – 360 eurų.
Jaunuolis neprarado vilties – jo įsitikinimu, neteisingą sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui. Šio teismo teisėja skundą irgi atmetė (motyvai tie patys – reikėjo pranešti apie nuomos nutraukimą prieš 3 mėn., kaip numatyta sutartyje) ir... priteisė ieškovui atsakovės išlaidas dar ir šiame teisme – 242 eurus.
Teismo nutartis įsiteisėjo iškart po paskelbimo, vadinasi, priteistas sumas ieškovei reikia skubiai sumokėti, nes jei ji kreipsis į antstolį, vietoj 602 eurų (360 eurų apylinkės teismo sprendimas ir 242 apygardos teismo nutartis) teks suploti 3 – 4 kartus daugiau (antstolių tarifai nemenki).
Tiesa, Kauno apygardos teismo nutartį galima skųsti Aukščiausiajam Teismui. Tačiau advokatas tiesiai šviesiai pasakė: kasacinio skundo parašymas kainuos apie 1000 eurų, bet didelė tikimybė, kad skundo Aukščiausiasis Teismas išvis nepriims!
Mat ieškinys palyginti nedidelis, teismas vargu ar gaiš laiką dėl tokios smulkmės (kaip, anot advokato, rodo teismų praktika, priimama tik apie 20 proc. kasacinių skundų). Taigi gali nutikti taip, kad, Aukščiausiajam Teismui skundo nepriėmus, ieškovo nuostoliai padidės dar mažiausiai 1000 eurų!
Apie lietuvišką „teisingumą“
Kas po tokio susidūrimo su teismais drįs tvirtinti, kad Lietuvoje teisybės reikia ieškoti tik sąžiningu, teisiniu keliu?
Akivaizdu, jog Lietuvoje nukentėjus geriau tylėti ir kentėti, nes jei ieškosi teisybės, nukentėsi keliskart daugiau!
Ir ko tad mūsų valdžios atstovai trūkčioja pečiais stebėdamiesi, kodėl žmonės masiškai emigruoja? Atsakymas daugiau nei aiškus: didžiulis nusivylimas. Valdžia, biurokratais, darbdavių savivale ir, deja, teisingumą neva vykdančiais teismais. Koks brangus ir koks beviltiškas teisybės paieškų kelias – ką tik perskaitėte.
Pelningas verslas?
Nekalbant apie tai, jog diktofono įrašuose buto savininkė parodo, kokia ji nesąžininga (aiškina nuomininkui, jog šis neįrodysiąs, kad sumokėjęs užstatą), stebina ir tai, kad jos butas, kaip patvirtino daugiabučio namo gyventojai, nuomojamas kelerius metus, tačiau valstybei mokesčių už 2014, 2015 metus nesumokėta nė cento.
Šį klausimą iškėlus teisme buto savininkė numykė, esą tuo laikotarpiu nuomos pinigų negavusi – teisėjai to ir pakako! Štai kokia gudri moteriškė, ir tu jai pašvilpk!
Dar vienas pastebėjimas: panašu, kad šiai personai buto nuoma – pelningas verslas. Kam dirbti, jei nuomininkai, neapsikentę netinkamų gyvenimo sąlygų, po mėnesio ar dviejų išsikrausto, o užstatas lieka!
Kodėl taip teigiu? Todėl, jog po minėto jaunuolio per porą mėnesių tame bute pasikeitė net trys nuomininkai! Išėjai anksčiau – užstatą praradai!
Vienos vos mėnesį tame bute teiškentusios merginos motina informavo, kad buto savininkė sukurpusi dar gudresnę buto nuomos sutartį – jei nuomininkas išeina anksčiau laiko, privalo sumokėti nuomą už metus, tai yra 3480 eurų (kaip minėta, mėnesio nuoma – 290 eurų).
Ir kur tu, vargšas nuomininke, dingsi, kai sutartį jau esi pasirašęs... Tai kas, kad kilo problemų, dėl kurių gyventi tokiame bute – neįmanoma... Užtat buto savininkei pajamos – garantuotos! Ir teismai, pasirodo, jos pusėje!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
