Mano globotiniui (jį globoju jau 9 metus ir laikau sūnumi) labai patinka kaimiški darbai, jo tėviškė kaime ir nori baigęs mokyklą ūkininkauti.
Gyvename netoli Ukmergės ir Vilniaus. Ukmergėje kažkada buvusi žemės ūkio mechanizacijos mokykla tapo verslo mokykla. Paklausus, ar galima įgyti kokią nors žemdirbio specialybę, pasiūlė tik aplinkos apželdinimą...
Veprių profesinė mokykla uždaryta, tinka Bukiškio profesinė, tačiau ir ten ruošia tik darbuotojus autoservisui. Kažką panašaus radome Aukštadvaryje.
Žemės ūkio mechanizatorius ruošia tik po dešimtos klasės, o baigus dvylika klasių - tik virėjai, konditeriai.
Visos mokyklos, su kuriomis kalbėjau, aiškino, kad tokias mokslo programas nustatė Švietimo ir mokslo ministerija.
Kai kalbama, kad Lietuva žemės ūkio kraštas dabar jau nelabai tuo galima patikėti, nes įgyti žemdirbio specialybės nėra kur. Pasirodo, mano vaikas ieško deficitinės specialybės.
***
Dabar su žemės ūkiu susijusius darbuotojus rengia keliolika profesinių mokyklų, daugiausia – kaimiškose vietovėse: Anykščių žemės ūkio mokykla, Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla, Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykla, Alytaus profesinio rengimo centras, Plungės technologijų ir verslo mokykla, Simno žemės ūkio mokykla, Alantos technologijos ir verslo mokykla, Veisiejų technologijos ir verslo mokykla, Joniškio žemės mokykla, Šilutės žemės ūkio mokykla, Panevėžio profesinio rengimo centras, Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla.
Alantoje (gyvulininkystė), Plungėje (žemdirbystė), Marijampolėje (žemdirbystė)Joniškyje (augalininkystė) ir Šilutėje (žuvininkystė) veikia specializuoti žemės ūkio specialistų rengimo centrai, aprūpinti naujausia žemės ūkio mokymo įranga.
Artimiausia jums būtų Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla, įsikūrusi Vaidotuose, taip pat Panevėžio profesinio rengimo centras, siūlantis agroserviso darbuotojo programą.
Primename, kad visiems profesinių mokyklų mokiniams suteikiamas bendrabutis, skiriama stipendija, taikomos transporto lengvatos", - komentavo Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja N.Barauskienė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
