Atspėjo prognozę?
Po antradienio profesinių sąjungų susitikimo su premjeru Sauliumi Skverneliu pasidarė aišku – per mažai kariavome ir per ilgai tikėjome paprastu žmogišku padorumu ir demokratijos pagrindu – susitarimu. Tartis galima tik su geros valios žmonėmis, atliekančiais namų darbus.
Kažkada buvusi mūsų ministrė Audronė Pitrėnienė gyrėsi, kad jai susirasti darbo po nelaimingo šuolio į Švietimo ir mokslo ministerijos aukštumas bus lengva kaip penkis pirštukus nulaižyti, tai dabartinis ministras pirmininkas jau irgi darbo vietą nusižiūrėjo – jis bus sinoptikas arba pranašas. Jau ir pirmą pranašystę paskelbė, tokią, kad net Nostradamui tenka slėptis amžių glūdumoj, o ir Naglis Šulija turėtų sunerimti. O ji skamba taip – rudenį gali kilti pedagogų streikai.
Gauna mažiau už statybininkus
Iš kur šis įžvalgumas? Iš paprasto cinizmo. Jeigu tariamasi su socialiniais partneriais aukščiausiu lygmeniu, o po to pareiškiama, kad visi susitarimai net šakalio neverti, gero tu nelauk, ypač kai mokytojų atlygis – pats mažiausias Europoje. Per vieną valandą Lietuvos mokytojai tegauna 4 eurus, kai statybų pagalbinis darbininkas neina dirbti net už 7 eurus, o save gerbiantis meistras ir 50 eurų paprašo – infliacija, brolau, jų vaikai valgyti nori.
Visiems neramumams turi būti priežastis. Geresnio preteksto kaip postringavimas, kad jei „moksleiviai po vidurinės išeina nemokėdami net skaityti, tai duoti švietimo sistemai 200 mln. eurų yra neatsakinga“ – nėra.
Nejaugi mūsų sistemoje taip blogai? Tai iš kur imasi šimtukininkai ir tarptautinių olimpiadų nugalėtojai, iš kur pilni užsienio universitetai gabių lietuvaičių, iš kur pilnas LR Seimas mokytų seimūnų? Ar jie iš kosmoso atskrido? Iš kitos galaktikos?
Revoliucijas kelia pilvas
Kol Lietuvoje miršta daugiau žmonių nei gimsta – įšaldyti medikų atlyginimus, o kol „bardakas“ Lietuvoj – Seimo nariams iš viso nemokėti jokios algos, o Vyriausybę, jei ji nevaldo padėties, manipuliuoja žmonėmis ir resursais, nevykdo aiškios socialinės politikos ir nesirūpina savo žmonėmis – traukti atsakomybėn.
Taigi, jūs neklydote, Premjere, rudenį streikas bus... Bet neapsirikite, kaip apsiriko caras Nikolajus, paprasčiausias „buntas“, ypač kai jam vadovauja mokyti žmonės, žinantys gatvės taisykles, gali virsti revoliucija. Pirmą kartą internautai pedagogai keikėsi taip, kad net pakartoti nepatogu... Kaip jums atrodo – kodėl? Ogi todėl, kad mokytojo vaikai valgyti nori, o geriausias revoliucionierius – pilvas.
Švietime didžiausia blogybė – neatlikti namų darbai. Kai mokinys neatlieka namų darbų, nukenčia jis pats ir, anot PISA, jis tampa vos raštingu, o pasak TIMs tyrėjų – visai padoriu mokiniu.
Klausimas Švietimo ir mokslo ministerijai – kodėl mes nuolat kišam neaiškius ir nepalankius tyrimus kaip šventąjį raštą, kad blogiau atrodytumėm – ir girtuokliai, ir beraščiai – velniop tokią tautą, lai varo į Europą. Iš kur ta iškreipta mąstysena, kad reikia iš viso sunaikinti ir mokytoją, ir švietimą?
Pinigai problemų neišspręs?
O namų darbų neatliko Vyriausybė, taigi mokinukai jų gali iš viso nedirbti. Europos Sąjungos atitinkamoms tarnyboms skirtas žadėtas raštas, su prašymu leisti atlikti tam tikras sistemines reformas švietimo srityje, neparengtas ir neišsiųstas.
Reiškia visos derybos buvo tik akim muilinti. Jokio klasės krepšelio, žadėtų 17 milijonų visus užknisusioms „žirklėms“ panaikinti, etatinio apmokėjimo – nėra ir nebus. Nes, matote, anot pono Premjero – pinigai problemų neišspręs.
Jei neišspręs – tai ko verkšlenate apie blogą ugdymą? Kiek mokate, tiek ir dirbame. Žemiausias atlygis Europoje, žemiausi ir rezultatai. Beje, prašome apmokėti senas skolas. Ne Europos Sąjungai, o savo piliečiams, kurias grąžinti įpareigojo Konstitucinis teismas.
Primenu, kad nuo 2017 sausio 1 d. jūs turėjote grąžinti mokytojams, ką neteisėtai atėmėte neva krizei suvaldyti. Teisėjams jau grąžinta, kodėl mokytojai prastesni?
Man visada skamba viena sentencija – „Užduotis man skiria kaip profesorei, o atlyginimą kaip „durnei“. Ir man, durnelei, visai įdomu pasidarė, ką kasmet Švietimo ir mokslo ministerija raportuoja Europos Sąjungos komisijoms apie švietimo padėtį Lietuvoje.
Kiek girdėjau, raportas turi būti derinamas su socialiniais partneriais. Kaip jūs ten apmulkinate visą Europą, jei profsąjungoms atsiunčiate anglišką variantą (tai jūs net neturite lietuviško?) ir tai tik dalį.
Pertvarka baigėsi tragiškai
Gražiai kalba Premjeras apie tinklo pertvarką. Premjere, ji baigėsi 2015 metais ir baigėsi tragiškai – regionai tušti, greitai galėsit skelbti tarpgentinę dykrą, Vilnius dūsta. Kokia čia sisteminė pertvarka?
Ir šiandien visi spėlioja kas tai – sąmokslas, nusikaltimas ar tautos genocidas? Apie kokį sisteminį lūžį, kurį reikia daryti švietime, jūs kalbate? Vieną jau padarė – iš 56 tūkstančių mokytojų liko 26 tūkstančiai, o mažėjantį mokinių skaičių baisu net įvardyti.
Va, kur Lietuva sumenko. Neliko šviesuomenės, protingų žmonių, auginančių žmogų. Nebeliko ir ką auginti. Jei dar kartą taip prasisuksite, šalia žodžio „Lietuva“ reikės rašyti „Amen“.
Užsiima kosmetika
Pagaliau išsiaiškinome – švietimas nėra joks prioritetas.
Ir nors Premjeras dar kalba, kad švietimas lieka prioritetu, visa Vyriausybės veika byloja, kad tai tik pliurpalizmas, kurį išmintingi politologai vadina pliuralizmu.
Labai įdomu, kodėl namų darbų neatliko ir švietimo ministrė, nesupažindinusi su metus laiko dirbusios komisijos sumodeliuotu ir mokytojams nelabai artimu projektu.
Kodėl finansų ministras nė karto nepateikė Europos Sąjungos reikalaujamo procento skiriamo švietimui – 6 procentus nuo BVP. Kodėl Švietimo ir mokslo ministerija užsiiminėja ne esminiais pertvarkymais švietime, o tik kosmetika – tai mokslo metus prailgina, tai neduoda mokamų vietų studentams į pedagogines specialybes, tai vėl nuo karo ir maro laikų seną reformą ištraukia.
Mūsų sistemą reikia reformuoti iš pagrindų. Pradėti ne nuo pamatų, o nuo stogo. Visų pirma – nuo ministerijos. Ji turi nustoti užsiiminėti demagogija, kalbėti vieną ir tą patį tekstą, kaip išmoktą eilėraštį apie tai, kad viskas daroma vaiko gerovei ir ugdymo kokybei, o kai darbai nei gerovei, nei kokybei netarnauja – tiesiog amoralu.
Visus centrus, esančius prie Švietimo ir mokslo ministerijos, o jų priviso tiek, kiek greitai Lietuvoje mokyklų nebus, sujungti į vieną ir lėšas atiduoti mokiniui, o ne jų, tų centrų gerovei.
Anužienės per vieną dieną neišdygo. Jos vešliai augo mokinių sąskaita visą nepriklausomybės laikotarpį. Patikėkit, pinigų bus kaip šieno, dar A. Pitrėnienė žadėjo, kad nuo Europos Sąjungos projektų šios institucijos mokiniui atiduos 10 procentų. Kur tie procentai? Užtektų visiems.
Taigi, Premjere, jūs pasidomėkit jų biudžetais, apaksite – ten milijonai, o kiek žinau Švietimo ir mokslo ministerija nieko sutaupyti negali. Vaiko sąskaita – nebėra ką, o jų – negali, nes esi to paties lizdo paukštis.
Atsidūrė užribyje
Švietimą ginti nuo neišmanėlių gali tik mokytojai. Ir kovoti ne džiunglių metodais, o kariauti tikrą karą. Mes turime susitelkti ir susivienyti. Mokytojau, juk tu privalai apginti savo mokinį nuo liberalaus melo, nuo kvailų pertvarkų ir neleisti dar kartą apvogti tavo mokyklos.
Visos Švietimo ir mokslo ministerijos reformos yra tik lapės snapės iš pasakos tepama skarvada (suvalkietiškai keptuvė).
Keli nesąmoningi pertvarkymai sukėlę rezonansą, nieko gero nedavė ir neduos. Švietimo sistemos būklės išsamios analizės nėra, struktūriniai pokyčiai apgailėtini, programos nepertvarkytos, vienu žodžiu – šnipštas. Tokiais atvejais, anot sukilėlių, tiesinami dalgiai. Juk reikia grąžinti švietimui prioritetą, kuris tapo skuduru kiekvienai Vyriausybei.
Artėja rugsėjis, būkit geri, ponai, nesuokit pedagogams, ugdytiniams, kad jie jums rūpi, kad jie jums svarbūs. Juos jūs nustūmėt į socialinį užribį. Ir dar – jūsų programose yra nuostata, kad, mažinant socialinę atskirtį, minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. O mokytojai turi universitetinį išsilavinimą. Kaip čia išeina, ubagai su aukštuoju išsilavinimu? Ir netikėkite parsidavėle statistika – provincijoje mokytojai net minimalaus atlyginimo neuždirba. Ir, kaip ne keista, didieji moksliukai – iš provincijos.
Nešventvagiaukite, jūsų sveikinimai prilygtų klausimui numirėliui – ar jam gera kapuose. O, mokytojai, ruoškitės streikui. Su rugsėjo pirmąja apkasuose!
Judyta Tekingunduz, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Mažeikių rajono susivienijimo pirmininkė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
