Pagal naują Darbo kodeksą, naktiniams darbuotojams nebegalima užsidirbti iš viršvalandžių.
Naktinis darbuotojas yra tas, kuris bent 3 val. dirba naktinėmis valandomis (pavyzdžiui iki 01:00) arba bent 3 mėnesius per metus dirba naktinėmis valandomis.
Smūgis jauniems žmonėms
Tokie naktiniai darbuotojai yra beveik visi, dirbantys kavinėse, baruose, viešbučiuose, hosteliuose, apartamentų nuomoje, koncertų, spektaklių, kino srityje, taksi, apsaugos įmonėse, degalinėse, ilgiau dirbančiose parduotuvėse, atrakcionuose, cirkuose...
Taip pat dirbantys oro uostuose bei kitose vietose, siejamose su pramogomis, yra naktiniai darbuotojai. Tai tikrai milžiniški kiekiai žmonių.
Tokiose srityse paprastai dirba jauni žmonės, studentai, rečiau - vyresnio amžiaus asmenys. Taigi, vyresnio amžiaus žmonės nesirenka darbų naktinėmis valandomis, o studentai ir jauni asmenys nori dirbti ir užsidirbti.
Jie dažnai derina studijas, mokslus, kelis darbus, nes nenori emigruoti ir nori užsidirbti Lietuvoje, tačiau tą riboja naujasis Darbo kodeksas.
Naujasis kodeksas lyg ir turėjo būti liberalesnis ir lankstesnis, tačiau naktiniams darbuotojams užsidirbti iš viršvalandžių dabar neįmanoma.
Žala milžiniška
Žala yra milžiniška, tiek patiems darbuotojams, kurie nori papildomų pajamų ir žymiai daugiau apmokamų viršvalandžių, tiek patiems darbdaviams, kurių rankos yra surištos.
Šiuo metu yra labai bloga situacija su darbo rinka, jaučiamas didelis kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, todėl vietoje dviejų darbuotojų, pagal naują darbo kodeksą, reiktų, pavyzdžiui, trijų. Trečio niekas samdyti nenori.
Skatina šešėlinę ekonomiką
Naujasis Darbo kodeksas dėl naktinių darbuotojų netgi, mano manymu, skatina šešėlinę ekonomiką, skatina tiek pačius darbuotojus, tiek darbdavius derintis ir, tarkime, „nerodyti“ naktinių valandų ar apskritai dirbti neoficialiai.
Daugelis nesąžiningų verslininkų laisvai gali piktnaudžiauti ir slėpti naktines valandas, tuo pačiu nemokėdami už jas daugiau, kaip priklauso pagal Darbo kodeksą, o tai yra minusas tiek valstybei, kuri gaus mažiau pajamų, tiek patiems darbuotojams, norintiems turėti oficialias didesnes pajamas.
***
Teisininkas, darbo teisės advokatas Tomas Bagdanskis sako, kad su skaitytoja galima sutikti iš dalies. Viršvalandžių dirbti naujasis darbo kodeksas nedraudžia. Tik dabar yra ribojamas viršvalandžių skaičius.
„Naujame Darbo kodekse teigiama, kad naktinis darbas per pamainą neturėtų trukti ilgiau kaip 8 valandas. Jei anksčiau darbuotojai pamainoje dirbdavo po 12 valandų, dabar, jei toje 12-kos valandų pamainoje tenka dirbti daugiau nei 3 valandas po 20 valandos, tuomet išdirbtas laikas vadinamas naktiniu darbu.
Pavyzdžiui, jei aš dirbu bare 10 valandų, nuo 22 iki 2 valandos nakties yra išdirbtos 4 naktinės valandos. Trijų mėnesių laikotarpio apskaitoje vidutiniškai per tokią pamainą pagal naują Darbo kodeksą turėtų būti išdirbta ne daugiau kaip 8 valandos.
O tai, kas kiekvienoje pamainoje yra daugiau nei 8 valandos, šiuo atveju 10, tampa viršvalandiniu darbu naktį. Taip pabrangsta darbuotojo apmokėjimas.
Todėl darbuotojams turėtų būti vienareikšmiškai geriau, nes darbdavys turėtų arba daugiau mokėti, arba trumpinti pamainą iki 8 valandų.
Tačiau faktiškai darbdaviai palieka pamainos ilgį tokį patį, o darbuotojai dirba kaip dirbę. Valandos sumažinamos tik dokumentuose. Jei taip atsitinka, atsiranda šešėlis, nes nežymimas faktinis darbo laikas. Darbdaviai gali nenorėti mokėti už viršvalandžius, nes jiems pabrangsta darbuotojo išlaikymas arba jie turi papildomai samdytis darbuotojų.
Yra ir dar vienas aspektas. Naktiniams darbuotojams per metus galima išdirbti tik tam tikrą viršvalandžių skaičių, kuris turi būti ne didesnis nei 180 valandų. Per savaitę – ne daugiau kaip 12 valandų. Skaitytoja turbūt turi omenyje, kad jei būtų viršytos maksimalios ribos, darbuotojas daugiau viršvalandžių dirbti nebegalėtų“, – situaciją komentavo teisininkas.
***
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė sako, jog Darbo kodekso 117 str. išskiria atvejus, kai dirbama darbus naktį, kurie yra susiję su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), išskyrus budėjimo darbus (Darbo kodekso 118 str.).
„Šiuo atveju darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti 8 darbo val. per 24 val. trukmės laikotarpį. Kitais atvejais dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesusitarta kitaip.
Žodis „vidutiniškai“ reiškia, kad galima viršyti 8 val. tam tikrais atvejais, tačiau per 3 mėn. apskaitos laikotarpį turi išsilyginti. Taigi, tam tikrais atvejais gali būti dirbama ilgiau nei 8 val., t.y. gali būti dirbami viršvalandiniai darbai, tačiau per 3 mėn. laikotarpį darbo valandos turi sudaryti sumą valandų, paskaičiuotų pagal 8 val. per pamainą.
Naktinio darbo reglamentavimas yra nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, kurioje nurodyta, kad „moksliniai tyrimai parodė, kad žmogaus kūnas naktį jautriau reaguoja į aplinkos poveikį ir į tam tikras apsunkinančias darbo organizavimo formas ir kad ilgas naktinis darbas gali būti žalingas darbuotojų sveikatai ir gali kelti pavojų saugai darbo vietoje.
Reikia riboti naktinio darbo, įskaitant viršvalandžius, trukmę ir nustatyti, kad darbdaviai, kurių darbuotojai reguliariai dirba naktinėje pamainoje, praneštų šią informaciją kompetentingosioms institucijoms, jei jos to reikalauja. Svarbu, kad prieš paskiriant į darbą ir vėliau naktį dirbantys darbuotojai turėtų teisę reguliariai nemokamai pasitikrinti sveikatą, o jei jie turi rūpesčių dėl sveikatos, atsiradus galimybei turėtų būti perkelti į jiems tinkamą dieninį darbą.“
Minėta direktyva nurodo, kad „valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad:
a) naktinės pamainos darbuotojų įprastinės darbo valandos per parą neviršytų vidutiniškai aštuonių valandų;
b) naktinės pamainos darbuotojai, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurių fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis, bet kuriuo 24 valandų trukmės laikotarpiu, kai jie dirba naktinį darbą, nedirbtų daugiau kaip aštuonias valandas.“
Privalomo pobūdžio direktyvų nuostatos privalo būti perkeltos į nacionalinę teisę.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuva taip pat pasinaudojo minėtoje direktyvoje nustatytomis išimtimis, t. y. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašu, patvirtinu Vyriausybės nutarimu, nustatyta, kad visų ekonominės veiklos sričių nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar nepertraukiamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose darbas gali būti organizuojamas iki 12 valandų per parą, išlaikant Darbo kodekse nustatytus reikalavimus dėl maksimalaus savaitės darbo laiko.
Atsižvelgiant į šias nuostatas nepertraukiamai veikiančiose įmonėse darbas gali būti organizuojamas 12 valandų per parą, netaikant Darbo kodekso 117 str. 3 d. nuostatų reikalavimų“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
