Kas vyksta, kai dėl grubios medicininės klaidos miršta ligonis? Reikalas nutylimas, nes nepadoru apie tai kalbėti, o be to, „manęs tai neliečia“.
Kartais formaliai padaromas susirinkimas, kur pabėdavojame, kad visko būna... Kad reikia stengtis tokių klaidų nekartoti. Ir jokios policijos, jokių tyrėjų, ir jokių teismų.
O tokios medicininės įstaigos vadovai? Ar jiems turi būti taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė – kaip netinkamas pareigų atlikimas? Juk egzistuojantis formalus mechanizmas, kaip tokios medikų klaidos turi būti nagrinėjamos, tampa priemone klaidoms paslėpti.
Nepateisina taikyto gydymo
Pateiksiu pavyzdį iš universitetines ligoninės – Kauno klinikų. Ligoniui buvo nustatyta liga, kuriai gydyti skiriami vaistai gydymo kursais, t.y. vaistai leidžiami vieną kartą per mėnesį 7 dienas iš eilės.
Vaisto gamintojas nurodo, kad šie vaistai pasižymi hematologiniu toksiniu poveikiu, tai yra mažina trombocitų skaičių kraujyje. Todėl buvo pabrėžta, kad jeigu gydymo metu trombocitų skaičius sumažėja iki 50, toliau vaisto leisti negalima.
Reikia laukti, kol trombocitų skaičius padidės. Buvo pateikta speciali formulė, kuri leistų įvertinti, ar trombocitų skaičiaus padidėjimas yra pakankamas, kad vėl būtų leidžiami vaistai.
Trombocitų sumažėjimas yra pavojingas, nes gali sąlygoti kraujavimą ir mirtį. Taigi, viena Kauno klinikų gydytoja išrašė kompensuojamus receptus ir skyrė vaistus. Pirmą mėnesį pacientės trombocitų skaičius buvo 220, sekantį mėnesį trombocitų sumažėjo iki 80, dar kitą mėnesį – iki 15.
Ir nepaisant tokio kritinio lygio – net 3 kartus mažesnio trombocitų skaičiaus negu nurodo vaisto gamintojas, gydytoja 7 dienas iš eilės toliau leido vaistus net nemažindama jų dozės.
Savaime suprantama, kad trombocitų sumažėjo iki 6, po to iki 3, prasidėjo kraujavimas, ligonis buvo stacionarizuotas į Kauno klinikas, tačiau nepaisant dedamų pastangų mirė.
Sušaukė posėdį
Ar nustebsite, jei pasakysiu, kad buvo nuspręsta – ligonis mirė dėl progresuojančios ligos?
Todėl informavau Kauno klinikų vadovybę, kad ligonis, mano nuomone, mirė dėl grubios nepateisinamos medicininės klaidos. Tačiau, kaip sužinojau po 2 mėnesių, šio gydytojų susirinkimo protokole buvo pateisinti gydytojos veiksmai.
Kadangi tai neatspindėjo realios situacijos posėdžio metu, todėl aptarėme situaciją trise – su skyriaus vedėju ir klinikos vadovu. Surašiau prašymą ištaisyti netikslumus protokole kategoriškai nurodant, kad ligonė buvo gydyta neprisilaikant gydymo dozės reikalavimų bei skiriant vaistus, kai buvo išreikštas gyvybei pavojingas toksinis vaisto poveikis ir juos skirti buvo draudžiama dėl kraujavimo pavojaus, sąlygojančio mirtį.
Taigi, gydymo įstaigos vadovai, kurie nepraneša teisėsaugai apie tokį atvejį, turi būti vertinami kaip šio nusikaltimo bendrininkai? O gal tai tik nusikalstamas aplaidumas, nes vadovai neatliko savo pareigos?
Eduardas Vaitkus, gydytojas, habilituotas daktaras.
Atlikti pricedūriniai veiksmai
Kauno klinikų pateiktame komentare rašoma, kad laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyto asmens sveikatos informacijos apsaugos reikalavimo, Kauno klinikų administracija negali plačiau komentuoti konkrečios ligos istorijos, nei jos aplinkybių.
„Svarbu tik atkreipti dėmesį, kad redakcijai gydytojo hematologo Eduardo Vaitkaus atskleista informacija apie paciento būklę nėra tiksli ir gali klaidinti visuomenę.
Tiesa, Kauno klinikų administracijai aptariamas atvejis yra gerai žinomas, jis buvo išsamiai išanalizuotas, atlikti visi procedūriniai veiksmai, būtini tokio atvejo tyrimui ir vertinimui. Kauno klinikose dirbantiems specialistams, nemažiau nei pacientams ar Lietuvos visuomenei, rūpi deramai išsiaiškinti visus tokius atvejus.
Visi pacientų mirties atvejai darbine tvarka apsvarstomi Kauno klinikų Vidaus ligų departamento organizuojamuose aptarimuose, kuriuose dalyvauja penkių profilinių klinikų vadovai, gydytojai specialistai, rezidentai ir studentai.
Gydymas abejonių nekelia
Šio paciento ligos eiga, gydymo taktika, mirties priežastis taip pat buvo svarstyta Vidaus ligų departamento posėdyje. Svarstant šį atvejį, nekilo jokių abejonių dėl gydymo taktikos, jos pagrįstumo, nebuvo nurodyti suteiktos pagalbos trūkumai.
Turime pabrėžti, kad Europos ir JAV ekspertai pažengusios kraujo onkologinės ligos atvejais skiriant pirmuosius gydymo kursus priešvėžiniu vaistu rekomenduoja gydymo kursų neatidėlioti ir vaisto dozės nemažinti, nepaisant kraujo ląstelių skaičiaus sumažėjimo.
Literatūroje nurodoma, kad taip išlaikomas vaisto efektyvumas ir stabdomas ligos progresavimas. Remdamiesi šiuolaikinėmis ekspertų rekomendacijomis posėdyje dalyvavę gydytojai specialistai taikytą gydymą vertino kaip tinkamą, adekvatų ir moksliškai pagrįstą.
E. Vaitkui ir toliau laikantis nuomonės dėl netinkamo gydymo, Kauno klinikų generalinis direktorius pavedė direktoriui medicinai ir slaugai organizuoti E. Vaitkaus teiginių dėl gydymo trūkumų įvertinimą, kurie buvo įvertinti kaip jo asmeninė nuomonė, o taikytas gydymas pripažintas moksliškai pagrįstu ir adekvačiu.
Kitokia nuomonė Kauno klinikose visuomet yra gerbiama ir vertinama, todėl ir šį kartą stengtasi visapusiškai išnagrinėti šią problemą. Šiuo atveju Kauno klinikų administracija atliko visus įmanomus procedūrinius veiksmus, siekiant įvertinti gydymo adekvatumą ir pagrįstumą, patenkino visus kitokią nuomonę dėl gydymo turinčio E. Vaitkaus žodinius prašymus dėl atvejo pakartotinių svarstymų, o priimtas sprendimas dėl gydymo adekvatumo yra paremtas moksliškai pagrįstais argumentais“, – rašoma Kauno klinikų komentare.
Tirs Akreditavimo tarnyba
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene projektų vadovė Alina Žilinaitė komentavo, kad ministerija yra gavusi minimą gydytojo skundą bei Kauno klinikų raštą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
