Aš pasirengęs sunkiai ir kryptingai dirbti neskaičiuodamas savo laiko ir pasiekti užsibrėžtų tikslų.
Prašau, valstybe, išgirsk jauno, motyvuoto, pradedančio verslą žmogaus žodžius ir pradėk mylėti savo žmones. Ir mes dirbsime Tau. O Anglija, Amerika, Norvegija, Ispanija – tebūnie tik atostogų kryptys.
Nereikia sėdėti rankų sudėjus
Esu 17 metų jaunuolis. Gimiau, augau ir mokausi Lietuvoje. Gyvenime nieko netrūksta – esu laimingas vaikas, augantis šeimoje, kurios nė vienas iš tėvų nėra emigravęs.
Visada buvau prieš tokius teiginius – negalėdavau susitaikyti su mintimi, kad ant mano valstybės mano tautiečiai gali taip blogai šnekėti. Visada oponavau prieš: Lietuvoje gera gyventi, reikia tik kažką daryti, o nesėdėti ir skųstis.
Deja, šiandien pats susidūriau su ta skaudžia realybe, kurią neigiau. Kaip ir minėjau, esu 17 metų moksleivis, mokausi 11 klasėje. Netolimuose planuose – ekonomikos mokslai.
Tolimesnėje perspektyvoje turiu svajonę – tikslą kurti darbo vietas ir motyvuoti jaunus žmones dirbti Lietuvoje. Tik kyla klausimas – ar jauno, motyvuoto žmogaus svajonėms bus lemta išsipildyti gimtajame krašte. Kodėl taip rašau?
Labai noriu paprašyti, kad gerbiami valdžios žmonės, kurie priima įstatymus, prieš juos pasirašydami, ne tik perskaitytų, bet ir pamodeliuotų situacijas praktiškai.
Nė vienas, net suaugęs verslininkas, negalėtų paneigti, kad visi įstatymai „ant popieriaus“ atrodo gražiai ir jie veikia, bet ar yra jie draugiški verslui, ypatingai jaunam?
Pardavinėja žaidimo valiutą
Noriu pateikti savo pavyzdį. Perku ir parduodu žaidimo valiutą, gal skamba ir neįspūdingai, bet per mėnesį, nenuskriaudžiant mokslų, galima užsidirbti apie 200 eurų neatskaičius mokesčių (pripažinkite, tai geriau nei slampinėti gatvėmis, lošti, ar pardavinėti „žolę“).
Paskaičiuokime, kiek lieka pinigų „į rankas“ atskaičius visus mokesčius. Kadangi veiklą vykdau pagal individualios veiklos pažymą, mano sumokami mokesčiai sudaro apie 30 proc.
Neturiu nieko prieš, kad mokesčius mokėti reikia, bet paskaičiavau, kad didžiąją mano mokamų mokesčių dalį sudaro sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokos.
Kodėl tokia neteisybė – aš juk esu mokinys, kurį valstybė yra apdraudusi, kaip ir kitus mano bendraamžius ir jei aš nevykdyčiau jokios veiklos, valstybei minėtų mokesčių mokėti neturėčiau.
Siūlo keisti sąlygas
Mieli valdžios žmonės – ar nebūtų didesnė nauda valstybei surinkti gyventojų pajamų mokestį ir moksleivius atleisti nuo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų? Rašau apie naudą ne tik materialia išraiška, bet ir apie verslumo skatinimą ir jaunųjų verslininkų palaikymą bei motyvaciją.
Antras labai įdomus dalykas, kurį sutikau savo, kaip pradedančio verslininko kelyje – pridėtinės vertės mokestis.
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad turiu patarėją mokesčių klausimais, dėl to narplioti susipynusių mokesčių kamuolį man, kaip pradedančiajam verslininkui, yra paprasčiau.
Visada laikiausi nuostatos, kad jei galiu uždirbti bent centą per minutę, tą ir padarysiu, o ne sėdėsiu rankas sudėjęs.
Bet toks mano mąstymas nepasitvirtino – pasirodo, pasiekus 45 tūkst. apyvartą per paskutinius 12 mėn. tampi PVM mokėtoju. Kokią įtaką tai daro verslui – 21 proc. pabrangsta parduodama prekė, kuri rinkoje tampa neperkama dėl per aukštos kainos. Aš prarandu pirkėjus.
Mano verslo ypatumas – apyvarta didelė, savikaina aukšta, o pelningumas žemas. Bet įstatymas yra įstatymas ir reikia jo laikytis, o mintis apie verslo kūrimą Lietuvoje giliai paslėpti knygų lentynoje arba slėpti mokesčius ir veiklą vykdyti šešėlyje.
Labai gaila, kai nuo pat jaunystės yra ugdomas toks mentalitetas – slėpk ir gyvensi gerai arba iš viso nieko nedaryk, geriau eik prasigerk, užsiregistruok Darbo biržoje arba emigruok, nes kažką veikti Lietuvoje neapsimoka.
Labai apmaudu, kai ne vienas ir ne du klasiokai pastebi tą patį ir jau yra susiplanavę savo ateitį kurti Amerikoje, Anglijoje, bet ne čia, ne Lietuvoje, kur mes ir turėtume būti.
Gerbiami įstatymų leidėjai, prisiimkite atsakomybę ir kurkite logiškais paskaičiavimais paremtus įstatymus, kad jų nereikėtų „apeidinėti“, vykdyti veiklą šešėlyje ar emigruoti.
Įstatymus, kuriuose nebūtų spragų, kurios leistų, pvz., kelius daryti plonesnius ir, kad žmogus, gyvendamas Lietuvoje, būtų suinteresuotas kurti sąžiningai savo verslą ir negalvotų apie emigraciją!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
