Visos rėkė unisonu, kad vyras ne šuo, jam komandų duoti negalima. Jis žmogus, turintis savo nuomonę i rgali elgtis, kaip tinkamas. Galbūt yra taip galvojančių ir daugiau. O galbūt, kurios mano kitaip, tiesiog bijo garsiai pasakyti, nes nenori pasirodyti despotėmis ar nepasitikinčiomis savimi.
Nekaltos žinutės
Tačiau iš savo karčios patirties galiu pasakyti, kad pasitikėti savo vaikinų buvusiomis galima ne visada.
Mus su vaikinu nuo pat draugystės pradžios persekiojo jo buvusi mergina. Lyg ir draugiškai, visiškai nekaltai parašydavo, kaip sekasi. Rašinėdavo, skambinėdavo, nuotraukas siųsdavo, kviesdavo susitikti. Lyg ir nekaltai – tiesiog kartu pabėgioti.
Maniau, kad nieko čia baisaus nėra. Galbūt ilgai vienas kitą pažįstantys žmonės nori žinoti, kaip jiems sekasi. Tačiau ilgainiui man tai pradėjo nepatikti, o naktinės žinutės - netgi erzinti.
Pasakiau vaikinui, kad man nepatinka toks įkyrus lindimas į mūsų santykius. Juo labiau, kad ji su manimi draugauti ir susipažinti nenorėjo, visur kviesdavo tik vieną draugą. Maniškis viską suprato. Ir stengėsi atrašinėti tik iš mandagumo ir pagarbos buvusiems santykiams. Bent jau taip man sakė.
Tikrai nesu pavydi ir pasitikėjau juo. Nesupratau tokių porų, kurios po skyrybų gatvėje vienas kitam „labas“ nepasako ir žvilgsnius nusuka. Juk kadaise tai buvo mylimas žmogus, su kuriuo siejai savo gyvenimą. Bet tai, kaip elgėsi vaikino buvusioji, man atrodė šiek tiek per daug.
Išsiaiškino tiesą
Ir vieną dieną tuo įsitikinau. Leisdama vaikinui bendrauti su buvusiąja aš uždegiau žalią šviesą.
Vieną kartą jo telefonas gulėjo visiškai man po ranka. Tiesiog ėmiau ir atidariau jo laiškus. Norėjau nusiraminti, kad nieko blogo nėra. Kad mano nerimas yra bereikalingas. Permečiau tik kelias žinutes, susirašinėjimus socialiniame tinkle. Man pasidarė bloga.
Pasirodo, kad jis ne tik su ja susirašinėdavo, bet ir guosdavosi, kaip jam pabodau, kokia jam esu nesupratinga ir netgi nepatraukli, va ir dabar niurnu, kad jis nuolat pripilęs prie telefono... Kaip pavargo nuo santykių su manimi. O ji guodė vargšą nelaimėlį ir akivaizdžiai gundė sugrįžti pas ją.
Iš namų išėjau dar tą patį vakarą. Skyrybas ir išdavystę išgyvenau tikrai skaudžiai. Tiesą sakant, tai mane sužlugdė ir palaužė. Daug svarsčiau, ar jis vis tiek būtų mane išdavęs, jei būčiau neskatinusi jų bendravimo.
Mano dabartinis mylimasis labiau gerbia mane, o ne savo buvusias. Ir jokių ryšių su jomis nepalaiko. Jokių žinučių iš pagarbos nesiuntinėja. nes žino, kad man tai būtų nemalonu. Ačiū jam už tai!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
