Pasiūlė apsistoti Amerikoje
Kursuose sutikau pažįstamą medžiotoją Praną (vardas pakeistas), kuris turėjo JAV vizą. Išsikalbėjome, kad Amerikoje neturi pas ką apsistoti, nes tas, kuris davė iškvietimą, neturi sąlygų priimti pas save (o gal geriau pažinojo Praną, nes buvo kartu studijavę?).
Būdamas geros širdies ir žinodamas, kaip yra sunku be niekieno pagalbos įsikurti svetimame krašte, pasisiūliau padėti susirasti darbą, įsikurti. Sutarėme, kad Pranas bus pas mane tol, kol įsidarbins.
Planavo prižiūrėti žmones, kurių namuose ir suteikiamas gyvenimasis plotas. Aš tuo metu dirbau visą savaitę, savaitgaliais buvau laisvas. Gyvenau vienas dviejų miegamųjų bute. Pasiūliau atskristi šeštadienį, kadangi esu laisvas ir galėsiu pasitikti oro uoste.
Atskrido. Sekmadienį nuvažiavome į prekybos centrą ir paėmiau savo vardu telefoną, nes jis, neturėdamas JAV dokumento, jo negautų.
Pirmadienį nuvažiuoju į darbą, o Pranas su mano mašina grįžta namo ir ieško darbo – skambinėja į agentūras, kurių telefonų numerius aš daviau suradęs laikraščių skelbimuose. Taip tęsėsi savaitę.
Ieškojo, kas išlaikytų
Sekančią savaitę išvykau savaitei, o Pranas vėl grįžo mano mašina pilnu baku toliau „ieškoti darbo“. Tik vėliau aš supratau, kad jis ieškojo ne darbo, o kas jį (patiną) išlaikytų. Atskrisdamas į JAV, savo lagamine neturėjo net rankšluosčio, bet turėjo penkis kaklaraiščius, du kostiumus, du aukštojo mokslo diplomus. Tuo metu jam buvo apie 60. Gražus ir protingas. Jo manymu – paklausi prekė vargo ir vienatvės iškankintoms tautietėms.
Savaitgalį atvažiuoja manęs pasiimti – mašinos bakas tuščias. Stoju užsipilti. Pranas ramiai sėdi šalia. Mano mašina, mano bėdos – jo tai neliečia. Parvažiuojam namo. Šaldytuvas tuščias, nors žinojau, kad buvo produktų ilgam. Nueinu į tualetą, nulaužta klozeto vandens nuleidimo svirtelė. Pasak Prano – nulūžo pati. Būna, pasitaiko.
Nuvažiuoju į ūkinių prekių parduotuvę, už kelis dolerius nuperku ir klozetas vėl tvarkingas. Mano turtas – aš ir tvarkau. Prisiperku maisto, galiu pavalgyti. Savaitės eina, o „darbo“ vis nėra. Pažinčių ratas plečiasi, bet nė viena neįdarbina „su gyvenimu“.
Keitė kiliminę dangą
Eilinį savaitgalį grįžtu iš darbų (paima Pranas) ir randu apsemtą buto pirmą aukštą. Viskas plaukia. Grindys, kiliminė danga. Kadangi kanalizacijos vamzdynas buvo aukčiau grindų lygio, tai visa kanalizacija subėgdavo į šulinėlį, o iš ten siurbliu keliaudavo į vamzdyną.
Pamatęs tokią avariją supanikavau ir iškviečiau avarinę tarnybą. Pasirodo, Pranas landžiojo po negyvenamas patalpas (gal lobių ieškojo) ir užmetė kažką sunkaus ant plūdės, kuri reguliuoja siurblio darbą ir visas kanalizacijos turinys pylėsi per viršų, nes vonia ir tualetas buvo antrame aukšte.
Kiliminė danga buvo šviesi. Nuo tualeto iki Prano lovos tamsus takas numintas. Pasirodo, kažkokia tamsia „mostimi“ tepė pėdas ir mynė taką. Parduodant butą turėjau keisti kiliminę dangą.
Išskrendu trumpam atostogų į Lietuvą, bet atostogas prasitęsiau. Išbuvau mėnesį. Nusiperku bilietą į Čikagą ir skambinu Pranui, kad pasitiktų oro uoste. Neprisiskambinu. Paskambinu jo dukrai Kaune ir klausiu, kas atsitiko Pranui, kad neatsiliepia.
Ji paaiškino, kad tėtis išvykęs į Kaliforniją. Ten gyveno ir dirbo jo žmona, su kuria negyveno daugelį metų. Bandė „įsidarbinti“ pas buvusiąją. Pagaliau pavyko prisiskambinti. Jis labai nustebo, kad man reikalinga mašina, nes jis neklausęs manęs išvažiavo.
Grįžau namo su taksi, o kaip važiuoti ryt į darbą? Teko skolintis iš draugo. Po kelių dienų grįžo ir mano mašina. Pranui daviau penkias minutes, kad paliktų mano butą ir mane. Jis mane paliko, bet „pamiršo“ palikti telefoną, kuris buvo mano vardu. Teko priminti, o jis man ramiai: „Kam tau du telefonai?“
Parašiau tik dalį savo patirties, bet ir to pakankamai, kad daugiau „ant to pačio grėblio nelipčiau“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
