Laisvosios Lietuvos karta
„Šie vaikai tampa laisvesni. Jie kuria savo pasaulį. Jie nebėra tokie pikti“, – kalbėdama apie jaunuolius, dėstė pedagogė.
R. Podoliankienė teigė, kad nors tauta vis dar susiduria su sovietinio mentaliteto įrėžtomis traumomis, jaunoji karta nebepriima tos „tiesos“ iš senelių, močiučių ar net tėvų lūpų apie tai, kad sovietų laikais žmonės gyveno geriau.
„Jie užaugo kitame laikmetyje ir susiduria su kitais žmonėmis, jie patys priima savo sprendimus. Jie pradeda kritiškiau vertinti tai, kas buvo. Ir kada jų paklausi, ar jie norėtų grįžti atgal, jie atsako – jokiu būdu“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Ji tikino, kad besiformuojant suvokimui, kad valstybė – tai piliečiai, jaunuoliai suvokia savo atsakomybę už šalį.
„Žvelgdama į šiuos jaunus žmones ir su jais kalbėdama, aš įsitikinusi, kad prireikus jie eitų ginti tėvynės“, – dėstė pedagogė.
Prisiminė kraupią naktį
Uostamiesčio gimnazijos vadovė prisiminė tas neramias 1991 metų sausio dienas, kai žmonės ėmė burtis prie strategiškai svarbių valstybės objektų.
„Sausio 13-ają man buvo labai baisu. Aš buvau viena namuose su vaikais. Tą dieną aš prisimenu su šiurpu. Klaipėdoje tuo metu buvo jaučiama labai slogi tyla – tarytum tyla prieš audrą“, – pasakojo R.Podoliankienė.
Prie televizijos bokšto budėjo jos sesuo. Prasidėjus Lietuvos gyventojų ir sovietų karių susirėmimams, ji baiminosi dėl sesers gyvybės.
„Mes bendravome. Ji pasakojo apie įvykius prie televizijos bokšto. Jai buvo labai baisu“, – sakė R.Podoliankienė.
Lietuvą sukrėtusią naktį ji praleido prie televizoriaus ekrano stebėdama tiesioginę transliaciją iš Vilniaus.
„Prisimenu Eglės Bučelytės veidą ir jos paskutinius žodžius. Kada pasieki aukščiausią streso laipsnį, tada jau nebėgi. Juk iš televizijos bokšto kiekvienas galėjo pabėgti, bet jie pasiliko“, – sakė pedagogė.
Žmonės – vis dar nelaisvi
Jos manymu, šių dienų Lietuvos žmonių problema – tai ieškoti kaltų dėl blogo gyvenimo.
„Šiandien mane neramina, kad didelė dalis žmonių, užaugę Nepriklausomoje Lietuvoje, nemoka gyventi laisvi.
Jie nežino, ką su ta laisve daryti. Ir tas laisvės suvokimas – dar tik kūrybiniame procese, kai žmogus vis dar mėgina išsivaduoti iš savo baimių, kad pagaliau pasijustų laisvas“, – svarstė ji.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
