Gal nuskambės žiauriai, bet manęs visai nenustebino dvylikametės mergaitės nėštumas.
Verda aistros
Štai ne per seniausiai teko rimtai kalbėtis su keliomis mergaitėmis. Situacija ne džiugi – viena mergaitė grasino kitai susidorojimu, mat ana nuviliojo jos „vaikiną“. Grasinimai buvo rimti ir žiaurūs, tiek į akis, mokyklos koridoriuose, tiek socialiniuose tinkluose. Buvo grasinama sumušti, liepiama nesirodyti gatvėje, kitaip lauks susidorojimas. Mergaitės... Penktokės. Grasinusiai vos vienuolika.
Tokių situacijų tikrai ne viena.
Net neįsivaizduojat, kokios rimtos ir nevaikiškos aistros verda nuo pat penktos klasės. Kaimo ir atokių vienkiemių vaikai subręsta anksti. Buvusios pradinukės nebežaidžia su lėlėmis. Turi rimtesnį užsiėmimą – skuba susirasti vaikinus. Paskui audringai skiriasi, audringai taikosi ir vėl skiriasi.
Priežastis paprasta: kone trečdalis mokyklą lankančių vaikų auga rizikos grupės šeimose.
Į penktąją klasę ateina berniukai ir mergaitės, kurie iki savo dvyliktojo gimtadienio jau tiek visko prisižiūrėjo ir prisiklausė, kad iki jų toli ir suaugusiems.
Santykiauja vaikų akivaizdoje
Jokia gyvenimo pusė, (net intymūs suaugusių žmonių santykiai) tokiems vaikams seniai ne paslaptis. Namuose, kur girtaujama ir kiekvieną dieną baliai festivaliai, niekas nesirūpina, ar vaikai ką netinkamo pamatys. Dažnai viskas vyksta be jokio gėdos jausmo, tame pačiame kambaryje vaikų akivaizdoje...
Kokio protingo elgesio ir sveiko požiūrio į šeimą galima tikėtis iš mergaitės, kurios mamos sugyventiniai keičia vienas kitą kaip kaleidoskope?
Vakar mama su vienu, šiandien jau su kitu, o dukra palikta likimo valiai, auga kaip žolė patvoryje. Eina kur nori, daro ką nori, mamai nerūpi, kad tik nesimaišytų po akimis ir netrukdytų kurtis asmeninės laimės.
Save žaloja
Būna, kalbiesi su penkiolikmete mergaite, kuri save žaloja ir širdis plyšta. Ji atvirai pasakoja pradėjusi lytinį gyvenimą vos trylikos, nes „labai įsimylėjo“ vyresnį vaikiną ir padarė tai iš „didelės meilės ir aistros“. Jis buvo labai labai geras, pirkdavo drabužius, kosmetiką ir vežiodavo mašina.
Visos draugės pavydėjo, bet paskui jie išsiskyrė ir tada jai iš sielvarto „nuvažiavo stogas“, todėl pradėjo pjaustytis. Mamai nerūpėjo, kur ir su kuo ji leidžia laiką, nes mama tuo metu buvo „biškį užgėrusi“.
Dažnai tėvai ir patys nesuvokia, kas yra tinkama, normalu. Aštuntokė praleido daug pamokų be pateisinamos priežasties. Auklėtoja susisiekė su motina ir sužinojo, kad dukra jau kuris laikas negyvena namuose. Kur ji būna? Ogi persikraustė pas pilnametį vaikiną. Keturiolikmetė gyvena kartu su juo, jo namuose, kaip šeima. Ir niekas nemato problemos. „O kas čia blogo!!?“ – šaukė mano kabinete mama.
Kalti ne vaikai
Ne vaikai kalti, kad gimdo vaikus. Kalti juos supantys suaugusieji. Aplinka, kurioje tie vaikai gyvena diena iš dienos.
Mergaitės bręsta, hormonai siaučia, o protelis vis dar vaikiškas. Greta nėra suaugusiųjų, kurie paaiškintų, koks elgesys tinkamas, koks ne. Tad nekeista, kad mergaitės negalvoja nei apie pasekmes, nei apie atsakomybę.
O juk šitos mergaitės dažniausiai ieško nors lašelio meilės, nors lašelio žmogiškos šilumos.
Ieško įrodymų, kad jos kažkam rūpi, kažkam reikalingos, nes tėvams ir motinoms į jas giliai nusispjauti. Kai kurios mergaitės taip bando sau ir kitiems įrodyti esą nors šio to vertos. Daugiau nėra kuo pasigirti – mokslai nesiseka, klasiokai tyčiojasi, namie neišbrendamas skurdas...
Tai ne paleistuvystė (kad ir kaip norėtųsi matyti situaciją per padorumo prizmę), o paprasčiausias smurtas. Sukitės kaip norit, bet tokių mergaičių nėra kuo kaltinti. Jos viso labo paiki naivūs vaikai. Vaikai, kuriais lengva manipuliuoti, o apginti nėra kam. Ir ne vien apginti, net žmoniškai iš širdies pasikalbėti nėra su kuo.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
