Svarsto, ką pameluoti per Velykas besiveržiantiems uošviams, – sakyti tiesą gėda

Tikriausiai kylančiomis kainomis piktintis jau nebemadinga, bet nebegaliu tylėti matydama, kaip skursta mūsų žmonės. Aš nekalbu apie Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyvenančius tautiečius, kurių algos siekia ir kelis tūkstančius eurų. 

 Jauna šeima per šventes nelaukia nei draugų, nei giminių, nes neturi, kuo juos pavaišinti.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
 Jauna šeima per šventes nelaukia nei draugų, nei giminių, nes neturi, kuo juos pavaišinti.<br> „123rf“ asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 26, 2018, 4:40 PM, atnaujinta Mar 27, 2018, 2:23 PM

Provincijoje neišsilaiko

Turiu didžiuosiuose miestuose gyvenančių draugų ir giminių, galiu pasidžiaugti, kad jie gyvena padoriomis sąlygomis, gali apsilankyti draugų gimtadieniuose, gali sau leisti bent kartą per metus nueiti į koncertą arba išvykti į netolimą užsienį. 

Tačiau jie neįsivaizduoja, kaip jie gyvena provincijoje. Su šeima gyvename mažame miestelyje. Grįžome su vyru iš užsienio, pasiėmėme paskolą, nusipirkome seną namuką, dabar jį remontuojame, susilaukėme vaikelio. Norėjome gyventi toliau nuo miesto šurmulio ir kamščių, norėjome, kad vaikas turėtų nuosavą kiemą, galėtų saujomis valgyti uogas ir lakstyti basas po žolę. 

Deja, bet baigiame čia degraduoti. Tiesa, vyras turi neblogai apmokamą darbą - į rankas gauna 1000 eurų. Tačiau man su darbais čia visai striuka. Ypač gimus vaikui jaunai mamai susirasti darbą yra neįmanoma. Turiu pedagoginį išsilavinimą, tačiau darbo pasiūlymų net ir aplinkiniuose miestuose nėra. Bandžiau ieškoti darbo ne pagal specialybę, tačiau, be kasininkės darbo, nieko tikėtis neįmanoma.

Tikrai nespjaučiau ir į kasininkės vietą, tačiau jei ir pasitaiko laisva darbo vieta, ji yra aukso vertės ir mūšis dėl jos užverda kruvinas. Dažniausiai provincijoje laimi pažintys ir darbą gauna buvusios klasiokės dukra ar kaimynės brolis.

Nepriima svečių

Taigi, mūsų trijų asmenų šeima gyvena iš 1000 eurų atlyginimo. Jei tiksliau, tai keturių, nes vyras padeda išlaikyti ir darbo neseniai netekusią mano mamą (tėtis jau seniai bedarbis). 

Situacija kiekvieną mėnesį vis liūdnesnė. Jei draugai kviečiasi į svečius, dažniausiai atsisakome, nes neturime už ką nupirkti lauktuvių pyrago ar panašiai. Suskaičiuotas kiekvienas centas. Negalime sau leisti ne tik aplankyti kituose miestuose gyvenančių draugų ar giminių, bet ir patys vengiame juos priimti. Nes neturime, ką padėti ant vaišių stalo.

Artėja Velykos, vyro giminės tiesiog veržiasi aplankyti mūsų naujus namus, nori pamatyti ir augantį anūkėlį. Tačiau mes išsisukinėjame ir galvojame įvairias priežastis, kad tik jie neatvažiuotų, nes tai bus papildomos išlaidos, dėl kurių reikės klimpti į dar didesnes skolas. 

Skamba gal ir siaubingai, bet jūs paskaičiuokit: mes trys, mano tėvai, vyro tėvai ir jaunėlė sesuo su vyru ir vaiku - jau dešimt žmonių. Po kiaušinį kiekvienam juk nepaduosi. Reikia ir mišrainių, mėsytės, kažko stipresnio ant stalo uošviams ir tėvams padėti, gal dar kokį pyragą vaikams... O juk atvažiuoja giminės iš toli, tai pasibus su nakvyne, gal netgi visas tris dienas... Su 200 eurų tikrai neišsisuksim. O tai mūsų daugiau nei savaitės maistui skirti pinigai... 

Todėl su vyru galvojame įtikinamą melą, kodėl negalime jų priimti. Nes sakyti tiesą, kad tiesiog negalime sau leisti švęsti Velykų su gimine, per didelė gėda.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar galimas informacijos nutekinimas baigsis apkalta?