Ko gero, labiausiai savo darbuotojų nevertina ir negerbia prekybos centras, kuriame dirbu. Todėl mes su kitais darbuotojais norime visiems garsiai pasakyti, kad šventes norime švęsti. Bent jau religines ir valstybines. Mes norime, kad mus išgirstų. Mes norime, kad mus gerbtų ir laikytų žmonėmis!
Tuo tarpu kai vieni prekybos centrai per šventes nedirba, o kiti darbo laiką švenčių dienomis sutrumpino net penkiomis valandomis ar daugiau, mūsų prekybos centro vadovai pasirodė esantys visiški bedieviai.
Kaip paaiškinti 4 ir 6 metų mažyliams, kodėl mamytė kartu su visais nedalyvavo rytinėse mišiose? Kodėl nevažiavo pas senelius tradiciškai ridenti margučių?
Juokingas verslininkų teiginys „Mes orientuoti į savo pirkejų poreikius“, kai visiems ir taip aišku, kad jie orientuoti tik į pelną. Išties liūdna, kad šiais sumaterialėjusiais laikais nebėra nieko švento. Ir religinių švenčių prasmė nublanksta pinigų troškime.
Klaidingas jūsų išsireiškimas „Mes dirbame per šventes“. Ne, tai MES, jūsų samdiniai, dirbame per šventes. Jūs, ponai vadovai, gražiai leidžiate laiką su šeimomis prie šventinio stalo. Jūsų akmeninėms širdims nerūpi, kad verkia mūsų mažamečiai vaikai.
Juk mes ne žmonės, mes jūsų vergai, kurie net savo nuomonės negali turėti. Juk vos sužinoję, kad žurnalistai vykdys apklausas dėl darbo švenčių dienomis, jūs išplatinote griežtus nurodymus su žiniasklaida nekalbėti arba sakyti, kad mums taip patinka, kad mes patys renkamės, kada dirbti.
Koks pasirinkimas gali būti, kai parduotuvės darbo laikas net valanda nesutrumpintas? Juk tarp jūsų darbuotojų yra daug religingų žmonių, kurie noretų apsilankyti bažnyčoje, aplankyti artimųjų kapus. Kodėl verčiate žmones nusidėti? Dvigubas užmokestis nenuplaus kaltės jausmo nei prieš Dievą, nei prieš šeimą. Pikta, liūdna ir skaudu.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
