Atlikusi vieną nesudėtingą užduotį pora suprato, kas žlugdė jų santykius

Neseniai susitikau gerą draugę ir mes kaip visada susėdome prie kavos puodelio atviram pokalbiui. Mano draugė kelis kartus pakartojo frazę: „Nieko nėra sudėtingiau, kaip santykiai tarp žmonių.“ 

 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
 Skaitytoja pasidalino savo asmenine patirtimi, ką mokymuose sužinojo apie bendravimą ir santykių kūrimą bei puoselėjimą.<br> Autorės nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Vitalija

Jun 2, 2018, 9:24 AM, atnaujinta Jun 2, 2018, 9:24 AM

Jai pasakojant apie bendravimo sunkumus su kolegomis, mačiau akyse susirūpinimą ir nusivylimą, kad nieko negali pakeisti. Iš tiesų, santykiai su tėvais, artimaisiais, bendradarbiais mums dažnai kelia daug įtampos, todėl mes atsitraukiame, nutolstame vietoje to, kad ieškotume būdų kaip suartėti. Mūsų niekas nemokė bendravimo meno ar emocinio pokalbio. 

Todėl džiaugiausi gegužės mėnesį galėdama dalyvauti Vytauto Jančiausko mokymuose „(Ne)Logiškas bendravimas”. Juose lektorius mums suteikė žinias, kurių niekada neįgijome universitete bei mokykloje – apie bendravimo meną. O praktinėse užduotyse lavinome bendravimo įgūdžius. 

Žinodama, kad dauguma Lietuvos gyventojų, kaip ir aš, neturime galimybės kažkur mokytis, kaip efektyviai bendrauti, nusprendžiau pasidalinti keliomis įžvalgomis iš lektoriaus dienos mokymo, kuriame neseniai dalyvavau.

Reikia sugalvoti komplimentų

Mokymuose buvo šiek tiek teorijos ir daug praktinių užduočių, kurios dalyviams padėjo jau seminaro metu įsisavinti žinias ir informaciją. Taigi, pirmoji mūsų praktinė užduotis buvo pasakyti 3 komplimentus nepažįstamam salėje žmogui. 

Susiskirstę poromis atsisėdome vienas prieš kitą. Šiaip ne taip sugalvojau vieną komplimentą apžiūrėjus savo pašnekovo išvaizdą. Galvojant antrą ir trečia komplimentą teko įtemti visus savo smegenų raumenukus. Bet šiek tiek paprakaitavę, aš ir mano nepažįstamasis atradome ir pasakėme vienas kitam tris teigiamus dalykus. 

Ši užduotis sukėlė įtampos, nes buvo sudėtinga sugalvoti, ką pasakyti nepažįstamam žmogui. Bet, pasirodo, tai nėra neįmanoma, nes galima atkreipti dėmesį į žmogaus drabužius, išvaizdą, ūgį, galima pagalvoti, koks įvykis ar vieta mus suvedė. 

Nuostabiausia buvo atrasti tai, kad išsakius tris teigiamus dalykus, tarp visiškai nepažįstamų žmonių užsimezga kontaktas ir tas pirmasis kontaktas yra pozityvus. Būtent tada atsiveria kelias tolimesniam konstruktyviam bendravimui. 

Ir kai apsikeitėme atgaliniu ryšiu, t.y. pasidalinome su partneriu, kaip mes jautėmės girdėdami komplimentus, mes abu įvardijome, kad jautėmės gerai, buvo malonu girdėti gerus žodžius apie save. Taigi, norite susipažinti ir nežinote kaip pradėti pokalbį? Pradėkite nuo trijų komplimentų. Norite pagerinti santykius su artimu žmogumi? Nuoširdžiai pasakykite kelis gerus dalykus apie jį.

Empatijos praktika

Kaip įsijausti į kitą žmogų, kaip suprasti, pažinti, ką jis jaučia? V. Jančiauskas sako: „Emocinis bendravimas yra kažkas unikalaus, ko mes niekada nesimokome: žiūrėti į akis ir patirti, ką tu jauti, ką aš jaučiu... Mes niekada to nedarome, nes bėgame.“ Dienos mokymuose atlikome empatijos praktikas, kurios padeda pažinti ir patirti kito žmogaus emocinę būseną.

A) Veidrodžiavimas. Viena iš šių empatijos praktikų yra veidrodžiavimas. Tai reiškia, kad kai bendraujame su kitu žmogumi, stengiamės pamėgdžioti, atkartoti jo gestus, pozą, kalbos intonaciją ir tempą, žvilgsnį, veido mimiką, netgi kai kuriuos žodžius. Ši praktika yra labai paveiki.

Gerai ją įvaldęs žmogus gali manipuliuoti kitais. Tačiau per praktinę užduotį poroje mes mokėmės geriau suprasti savo partnerį, jį pajusti, sukurti patikimą atmosferą. Veidrodžiavimo praktika bendravime padeda sukurti ypatingą ryšį ir pasitikėjimą, o taip pat geriau pajausti, netgi pačiam patirti pašnekovo nuotaiką, jo emocinę būseną.

B) Žiūrėjimas į akis. Kita, taip pat labai svarbi empatijos praktika yra žiūrėjimas pašnekovui į akis. Seminaro metu žvelgdami savo partneriui į akis turėjo atsakinėti į tris klausimus: Ką aš jaučiu savyje? Ką aš jaučiu tarp mūsų? Ką aš jaučiu tavyje?

Praėjus 15 minučių, žiūrint kitam žmogui į akis, užduodant ir atsakinėjant į šiuos klausimus supranti, kad kiekviena akimirka yra kitokia. Kiekvieną kartą uždavus tą patį klausimą sulauki skirtingo atsakymo. Mes nesame šabloniški, mes ne štampai, mes kiekvieną akimirką kitokie. Ir mūsų pašnekovas yra vis kitoks. 

Ši praktika padeda pažvelgti į šią akimirką ir pamatyti, koks dabar yra tavo artimas žmogus. Ne vakar, praeityje, ne rytoj. Bet dabar, aš noriu jį pamatyti ir pajausti, nes tai, ką jaučiau vakar jau nebėra.

Viena iš dalyvių apie šią praktiką pasakė: „Žiūrėdama į akis, atrodo, sužinojau apie žmogų daugiau negu gyvendama ilgą laiką su juo.“

Neigiami pokalbiai

Galbūt nemaloniausias dalykas bendravime su kitais, ypač mylimais žmonėmis, yra neigiami pokalbiai. Neišsakytos neigiamos emocijos, nusivylimai, įsiskaudinimai yra tarsi akmenys, už kurių kliūvame kiekvieną dieną. O patraukę šiuos akmenis galime išspręsti daug besikartojančių neigiamų situacijų šeimoje. Todėl reikia išmokti konstruktyvaus pokalbio, kurio metu du žmonės gali ramiai pasikalbėti apie savo skaudulius santykiuose.

Praktinės užduoties metu mes surašėme savo nusivylimus ir tai, ką norėtume keisti savo pačių gyvenime ir santykiuose su kitais žmonėmis. Vystant neigiamą pokalbį asmeniui, kuris klausosi, svarbu nesiteisinti ir nesiginti. 

Jam tereikia išklausyti savo partnerį ir pakartoti tai, ką jis pasakė. Nors iš šalies žiūrint tai atrodo labai paprasta, tačiau sutuoktiniams ar artimiems žmonėms taip nėra. Ramiai išklausyti ir priimti neigiamus žodžius nėra lengva, nes kyla pyktis ar atvirkščiai – nusiminimas. 

Galvoje knibžda prieštaravimai, noras teisintis, tačiau tik išklausius savo pašnekovą galima suprasti, kokie jo lūkesčiai yra nepatenkinti ir abiem surasti sprendimą, ką darysime nuo šios akimirkos kitaip, ką keisime. 

Viena iš porų, dalyvavusių seminare atsiliepė: „Supratome, kad reikia daug ką keisti. Paanalizavę pamatėme, kad mes nieko įdomaus neturime. Nes buvome rutinoje: vaikai, šeima, darbas, indų plovimas. Pasirodo, reikia ir pasikalbėti, atrasti bendrus pomėgius, ritualus, išsakyti skaudulius, keisime viską.“

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Oponentai: ar valdančioji koalicija valdoma ultimatumais?