Sąjūdžio minėjime pasigedo kelių eilučių – paaiškino kodėl

Minėdami Sąjūdžio 30-metį daug ką prisiminėme iš naujo, kai kas pateikė daug naujų faktų iš to Lietuvai svarbaus laikotarpio, daug perskaitėme vertinimų ir „būrimų“, bet, mano galva, būtų visai gražu, jei tame kontekste būtų atsiradusios bent kelios eilutės neįgaliesiems. Ir štai kodėl.

 Per Sąjūdžio 30-mečio minėjimą autorius pasigedo bent kelių žodžių neįgaliesiems.<br> D. Umbraso nuotr.
 Per Sąjūdžio 30-mečio minėjimą autorius pasigedo bent kelių žodžių neįgaliesiems.<br> D. Umbraso nuotr.
 Autorius prisimena, kaip dar į sovietmečiu surengtą parodą atvyko ir profesorius Vytautas Landsbergis, aptaręs galimybę sukurti pirmąjį įstatymą, liečiantį neįgaliųjų gyvenimą. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Autorius prisimena, kaip dar į sovietmečiu surengtą parodą atvyko ir profesorius Vytautas Landsbergis, aptaręs galimybę sukurti pirmąjį įstatymą, liečiantį neįgaliųjų gyvenimą. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Pajautę bundančią tautą ir neįgalieji ėjo į savo Sąjūdį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Pajautę bundančią tautą ir neįgalieji ėjo į savo Sąjūdį.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Jonas Mačiukevičius

Jun 18, 2018, 2:36 PM, atnaujinta Jun 18, 2018, 3:27 PM

Sovietmečiu neįgalieji „neegzistavo“: jie nebuvo laikomi visaverčiais žmonėmis, nebuvo prileidžiami prie visuomeninio gyvenimo, valstybės kūrimo. Nevertinami, užmiršti, žeminami patys gydėsi savo žaizdas ir jei kartais ką nors išgirsdavome apie juos, tai nebent perskaitę Kazio Sajos apsakymą „Ubagų sala“, nors tuo metu apie 10 proc. Lietuvos gyventojų buvo neįgalieji. Bet tai buvo tik „oficialus vaizdelis“.

Gal netgi pajautę atbundančios visuomenės giluminius „tektoninius virpesius“, pamažu ir neįgalieji ėjo į savo Sąjūdį: pradėjo burtis, leisti savo laikraštėlį, netgi patirti saugumiečių „dėmesį“.

Pradžioje vasaromis važiavo į Molėtų rajoną, kur daržinėje kalbėjosi apie savo vargus ir savo viltis, kaip jie norėtų mokytis, dirbti, dainuoti, vaidinti.

Beje, kiek vėliau, šviesios atminties Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas Antanas Gabrėnas bandė neįgaliuosius (tada dar vadinamus žeminančiai – invalidais) iš kaimo daržinės „perkelti“ į Kauno Kultūros renginiams skirtas sales, bet jo pastangos nuėjo veltui, nes tuometinės valdžios žmonėms neįgaliųjų bandymas „sugrįžti į savo Lietuvą“ buvo nesuprantamas.

Pagaliau juos priėmė Pasvalio rajono Talačkonių biblioteka, kurios salytė pamažu tapo „neįgaliųjų Meka“, kurioje vėliau susikūrė ir visuomeninis judėjimas „Už socialinį teisingumą“.

Neįgalieji, nenorėdami gyventi „užpečkiuose“, būrėsi į savo Sąjūdį. Draugijos suvažiavimą (valdžiai neleidžiant) suorganizavo mėnesiu anksčiau už Sąjūdžio suvažiavimą, tuo pačiu jie įsidrąsinę dalyvavo ir įvairiuose Sąjūdžio mitinguose.

Tokioje atmosferoje artėjo rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą (dabar Atkuriamasis Seimas). Neįgalieji, susirinkę Vilniuje į nugriauti ruošiamą namą, klausėsi garsaus Lietuvos kvarteto, o po koncerto garsiai prabilo, kad jiems Lietuvos Aukščiausioje Taryboje (Atkuriamajame Seime) reikia turėti savo atstovą, nes kitaip ir toliau jų situacija nesikeis.

Tos iniciatyvos ėmėsi Tauragės neįgalieji. Buvo iškelta mano kandidatūra. Puikiai supratau, kad neturėdami jokių finansinių galimybių, negalėdami pasiekti rinkiminių apylinkių, visuomenėje laikomi tik luošiais, kažką laimėti neturime galimybių. Bet kartu supratau, kad neįgaliųjų ryžtas patrauks žiniasklaidos dėmesį, atsiras galimybė visuomenei daugiau papasakoti apie daugybę problemų su kuriomis susiduria neįgalieji.

Tauragės Sąjūdžio grupė nutarė remti kitą kandidatą ir tapo aišku, kas laimės rinkimus. Nuvažiavęs į Tauragę mačiau savanorių eisenas su trispalvėmis. Kandidatas rado reikalą susitikti su manimi ir „paguosti“, kad jis suprantantis mano norą eiti į rinkimus, bet, norint juose pasiekti pergalę, reikia pereiti visas rinkimines apylinkes, dalyvauti bažnyčių renginiuose, net turguose „lipti ant bačkos“, o mes – bekojai ir berankiai – net fiziškai neturime tokių galimybių.

Ir vis dėlto vieną – Skaudvilės – rinkiminę apylinkę pasiekiau. Čia susidūriau su kitu kandidatu, su kuriuo sutarėme bendrauti su skaudviliečiais, vienas kito atžvilgiu nenaudoti nešvarių metodų. Lipant laiptais į Skaudvilės kultūros namus, išgirdau rinkėjų pokalbį. Įsirėžė vieną frazė: „Už tą šlubį aš nebalsuosiu, geriau balsuosiu už tą jauną“. Toks buvo tuometinis Lietuvos žmonių požiūris į neįgaliuosius.

Neverta spėlioti, ar Lietuvai būtų geriau, jei tada į neįgaliuosius būtų buvęs kitoks požiūris?

Lietuva žingsnis po žingsnio žygiavo link civilizuotų valstybių, vis daugiau neįgaliųjų patikėjo savimi, pasijautė pilnaverčiais valstybės piliečiais.

Dar esant sovietinei santvarkai, buvo užmegzti geri ryšiai su Amerikos neįgaliaisiais, Vietnamo karo dalyviais, prie dabartinių EXPO parodų rūmų buvo suorganizuota didžiulė šventė, o vėliau tuose rūmuose pirmoji neįgaliųjų darbų ir pradedamos gaminti kompensacinės technikos paroda. Į tą parodą atvyko ir profesorius Vyt. Landsbergis, buvo aptarta galimybė sukurti pirmąjį įstatymą, liečiantį neįgaliųjų (tada dar invalidų) gyvenimą.

Taip pirmieji visoje postkomunistinėje erdvėje sukūrėme (patys!) „Invalidų socialinės integracijos įstatymą“... Būtų galima papasakoti daug epizodų, bet kai ir šiandien dar tenka išgirsti žodžius apie „socialinę atskirtį“, noriu garsiai pasakyti: neįgalieji kartu kūrė naujosios Lietuvos istoriją ir nemoralūs bandymai juos atskirti – moraliai ar materialiai.

Jonas Mačiukevičius, rašytojas. Neįgaliųjų sąjūdis.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.